„Nissan“, „Tesla“ ir BMW dominuoja Europos elektromobilių rinkoje

Europos elektromobilių rinka auga dėl plečiamos pasiūlos, gerėjančių techninių savybių bei palankesnio pirkėjų vertinimo. „LMC Automotive“ analitikai prognozuoja, jog iki 2020 m. Senojo žemyno elektromobilių rinka gali pasiekti 150-250 tūkst. vnt., jei bendra pasaulinė rinka išaugs iki maždaug 19 mln. automobilių. Pernai Europoje buvo parduota kiek daugiau nei 31 tūkst. elektrinių automobilių, o šiemet „LMC Automotive“ prognozuoja 53 tūkst. vnt. pardavimus.

„Nissan“ Europos padalinio vadovas Paulas Willcoxas teigia, kad elektromobilių rinka auga išsisklaidžius pirminėms pirkėjų baimėms. Vadovas pastebi, kad iš pradžių pardavimus stabdė pirkėjų abejonės dėl baterijos ilgaamžiškumo bei elektrinio variklio patikimumo, tačiau dabar apie tai jau nebekalbama. P.Willcoxas atkreipia dėmesį, kad elektromobilių populiarumas Europos šalyse yra labai skirtingas, o pagrindinės priežastys, didinančios jų paklausą, yra vyriausybių taikomos subsidijos bei gera įkrovimo stotelių infrastruktūra.

“Nissan Leaf”

Anot P.Willcoxo, Norvegija atrado savotišką „magišką receptą“, kuomet, vyriausybei pasiūlius mokesčių lengvatas, elektromobilių rinka suklestėjo. Briuselyje įsikūrusios lobistinės grupės „Transport & Environment“ duomenimis, įsigydami elektromobilį norvegai gali gauti iki 11,5 tūkst. eurų (39,7 tūkst. Lt) siekiančią lengvatą. Elektromobilių užimama Norvegijos rinkos dalis yra didžiausia Europoje – ji siekia 6%.

Vis dėlto kitos šalys ne taip entuziastingai remia elektromobilių plėtrą. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, Ispanijoje elektromobilių pirkėjai negauna jokių lengvatų, paramos negauna pirkėjai ir daugumoje Rytų Europos šalių. P.Willcoxas pastebėjo, jog Vokietija taip pat gana vėlai pradėjo skatinti elektromobilių įsigijimą, tuo tarpu Prancūzija ir Didžioji Britanija aktyviai remia šias aplinkos neteršiančias transporto priemones.

“Tesla Model S”

Elektromobilių gamintojai sutinka, kad bene pagrindinė priemonė siekiant įveikti pirkėjų baimę dėl kelyje išsikrovusios automobilio baterijos yra platus įkrovimo stotelių tinklas. Vis dėlto Europos Sąjunga nusprendė neįvesti minimalaus šių stotelių kiekio reikalavimo ir kol kas tik rekomenduoja, kad dešimčiai elektromobilių būtų skirta viena įkrovimo vieta. „Transport & Environment“ atstovas Gregas Archeris tvirtina, jog įkrovos stotelių tinklas yra svarbi priemonė skatinanti žmones įsigyti elektromobilį, tačiau ne toks svarbus tiems, kurie jau jį turi. Anot G.Archerio, elektromobilius žmonės dažniausiai įkrauna namuose ir palyginti retai naudojasi viešais įkrovos taškais, tačiau elektromobilio įsigijimui dažnai pasiryžtama tik įsitikinus, kad šalyje veikia platus įkrovos stotelių tinklas.

Europoje parduodama apie ketvirtadalis visų pasaulio elektromobilių, tad šios technologijos ateitis priklauso ir nuo kitų didžiųjų rinkų, nes mąsto ekonomija yra būtina siekiant sumažinti gamybos kaštus. „Renault“ ir „Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas tikisi spartaus elektromobilių rinkos augimo JAV ir Kinijoje. Vadovas mano, kad per artimiausius penkerius-šešerius metus įsigaliosiantys JAV aplinkos taršos normatyvai privers gamintojus siūlyti elektromobilius. C.Ghosno teigimu, „Renault“-„Nissan“ inžinieriai apskaičiavo, kad elektromobiliai turės sudaryti bent 15-20% bendros pardavimų apimties.

“BMW i3″

Naujai pasirodantys elektromobiliai jau gali įveikti didesnį atstumą nei pirmieji modeliai. Šią vasarą rinkoje debiutavęs „e-Golf“ su vienu įkrovimu gali įveikti iki 190 km, tad jis atitiks daugelio vairuotojų kasdieninius poreikius. „e-Golf“ Vokietijoje kainuoja nuo 34’900 eurų (120’503 Lt). Dar prieš metus „Volkswagen“ grupės vadovas Martinas Winterkornas teigė, kad, esant poreikiui, grupė galėtų pasiūlyti 40 elektromobilių bei įkraunamų hibridinių modelių. Pasak jo, elektromobilių gamyba integruojama įprastinėse gamyklose, pavyzdžiui, Wolfsburgo ir Leipzigo Vokietijoje bei Pueblos Meksikoje.

Europos miestų gatvėse elektromobiliai taps vis dažnesniu reginiu, nes juos vis aktyviau ima naudoti taksi bendrovės ir trumpalaikės nuomos programos. Briuselio taksi bendrovės pradėdamos naudoti elektromobilius pasirinko ne „Nissan Leaf“ ar „Renault Zoe“, bet kinišką „BYD e6“, nes pastarasis modelis yra erdvesnis ir su viena įkrova gali įveikti net 300 km. „BYD e6“ naudoja ir viena Londono taksi bendrovė, tuo tarpu kitos eksploatuoja „Nissan Leaf“ bei „Tesla Model S“. „Renault“ kurdama trumpalaikės nuomos sistemą bendradarbiauja su elektromobilių gamintoju „Bollore“. Ši sistema siūlys į norima vietą mieste vykti „Renault Zoe“, „Renault Twizy“ ar „Bollore Bluecar“ elektromobiliais.

“BYD e6″

„JATO Dynamics“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį elektromobilių pardavimai Europoje išaugo beveik du kartus: nuo 12,5 tūkst. vnt. iki 24 tūkst. vnt. Sausį-birželį populiariausi elektromobiliai Senajame žemyne buvo „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“ ir „BMW i3“. „Leaf“ pardavimai minėtu laikotarpiu išaugo beveik 60%, o „Model S“ ir i3 labai sėkmingai debiutavo rinkoje, tad šiemet elektromobilių pardavimai bus didesni nei praeitais metais.

„LMC Automotive“ prognozuoja, kad elektromobilių rinka augs, bet įspėja, jog tempas bus gana lėtas. Kaip pastebi „LMC Automotive“ atstovas Alas Bedwellas, daugeliui žmonių elektromobilio pirkimas reiškia didelius kompromisus, tad be reikšmingos valstybės paramos toks sprendimas vis dar atrodo tiesiog nelogiškas.

Lapkritis 24, 2014   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"