Europos automobilių gamintojų laukia ilgas restruktūrizavimas

Nuo 2004 m. Vakarų Europos automobilių pramonėje buvo panaikinta net 42 tūkst. darbo vietų. Daugelis rinkos analitikų mano, kad šios darbo vietos yra prarastos amžiams ir darbo paklausa nepadidės netgi pagerėjus ekonomikos būklei. Cardiffo (Didžioji Britanija) verslo mokyklos Automobilių pramonės tyrimų instituto atstovas Paulas Nieuwenhuis,as įsitikinęs, kad tai yra struktūrinės problemos, kurios laikui bėgant taps vis aštresnės. Anot jo, siekdami išlikti gamintojai turi didinti veiklos efektyvumą, todėl jiems tenka išsiversti su vis mažiau darbuotojų. Europos automobilių gamintojus kamuoja nemažai problemų: sustingusi rinka, arši konkurencija, svyruojantys valiutų kursai bei senstelėjusios gamyklos. Dėl to, siekdami dirbti efektyviau gamintojai turi nuolat mažinti darbuotojų skaičių.

Automobilių gamintojai atleidžia darbininkus ir dėl to, kad dabar vis daugiau komponentų įsigyjama išnepriklausomų tiekėjų. Tai reiškia, kad automobilių gamintojams mažinant savo personalo apimtis komponentų gamintojai plečia pajėgumus ir kuria naujas darbo vietas. Š ios tendencijos egzistavimui pritarė ir Vokietijos pramonės darbininkų profsąjungos „IG Metall“ valdybos narys Siegfriedas Rothas. Jis teigė manąs, kad iki 2015 m. Vakarų Europoje įsikūrę komponentų gamintojai sukurs net 1,3 mln. naujų darbo vietų.

Nuo 2004 m. pradžios apie planus smarkiai mažinti etatų skaičių prabilo daug automobilių gamintojų: „Volkswagen“, „DaimlerChrysler“, „Ford“, „General Motors“, „MG Rover“ ir kiti. Per šį laikotarpį gamintojai skelbė ketiną atleisti 42 tūkst. darbuotojų, tuo tarpu, ACEA duomenimis, 1999-2003 m. automobilių gamintojai atleido net 5,6% savo personalo, t.y. 59,175 žmones. Nors nėra duomenų apie iki 2003 m. buvusias gamintojų personalo apimtis, tačiau, analitikų apskaičiavimais, per šešerius metus Senajame žemyne buvo atleista net 110 tūkst. (9%) automobilių pramonėje dirbančių žmonių.

Personalo mažinimas skaudžiausiai palietė didžiausią Europos automobilių rinką – Vokietiją. Taip atsitiko dėl to, kad ši šalis turi didžiausią automobilių gamybos pramonę, o Vokietijos darbininkų atlyginimai yra vieni aukščiausių visame pasaulyje. Be to, Vokietijoje itin stiprios profsąjungos, todėl gamintojai yra verčiami pasirašyti jiems nepalankias darbo sutartis. „Citigroup“ automobilių rinkos analitikas Johnas Lawsonas tai vadina „Vokietijos problema“. Anot jo, norėdami išlikti, dėl palankesnių darbo sąlygų turi kovoti net ir dideles maržas gaunantys prestižinių automobilių gamintojai.

„Dresdner Kleinwort Wasserstein“ analitikas Jensas Schattneris tikina, kad Vokietijos darbo kodeksas griežtai riboja prievartinį darbuotojų atleidimą. Analitikas mano, kad pramonė pernelyg ilgai delsė imtis nepopuliarių priemonių, todėl dabar turi imtis tokio masinio etatų mažinimo. Prancūzijos automobilių gamintojai šioje srityje yra gerokai pranašesni, nes apie 15% jų personalo sudaro laikinai priimti darbuotojai. Dėl to šios šalies bendrovės gali daug lengviau atleisti dalį darbininkų. Pavyzdžiui, nusprendęs sumažinti 1007 modelio gamybos apimtis „Peugeot“ atleido 550 laikinai priimtų darbininkų, o 150 pastovių darbuotojų paskyrė kitus darbus.

Profsąjunga „IG Metall“ kratosi atsakomybės dėl Vokietijoje mažinamo darbo vietų skaičiaus. „IG Metall“ atstovas S.Rothas tvirtina, kad šios profsąjungos darbo sutartys yra lanksčiausios Europoje, o gamybinių pajėgumų mažinimo problemą siūlo spręsti dalį darbuotojų anksčiau laiko išleidžiant į pensiją bei koreguojant pamainų darbo tvarką. Jis taip pat tikina, jog paskutiniu metu Vokietijos darbininkų atlyginimai nedidėjo, todėl jų reali perkamoji galia sumažėjo.

„Citigroup“ analitikas J.Lawsonas mano, kad jei artimiausius kelerius metus Europos automobilių rinka nerodys atsigavimo ženklų, Senojo žemyno automobilių gamintojai bus priversti atleisti dar daugiau darbuotojų. J.Lawsonas yra nusiteikęs gan pesimistiškai ir tikina nematąs Vakarų Europos automobilių rinkos augimo potencialo. Automobilių komponentų gamintojai vis daugiau gamybos perkelia į Rytų Europą, kur darbo jėga yra gerokai pigesnė. Anot J.Lawsono, komponentų gamintojams tai daryti yra gerokai lengviau, nes pagrindinis visuomenės ir politikų dėmesys yra nukreiptas būtent į automobilių gamintojus.

* nuo 2004 m.

Sausis 4, 2006   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"