„AvtoVAZ“ gali prisijungti prie „Opel“-„Magna“ aljanso

Kartu su Kanados automobilių komponentų gamintoju „Magna International“ „Opel“ kontrolę siekiančio perimti Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas mano, kad prie „Magna International“ ir „Opel“ aljanso galėtų prisijungti ir didžiausias Rusijos automobilių gamintojas „AvtoVAZ“. Š iuo metu dėl „Opel“ įsigijimo varžosi du pirkėjai: Belgijos investicinė bendrovė „RHJ International“ bei „Magna International“ kartu su „Sberbank“.

„Sberbank“ valdybos pirmininkas G.Grefas pripažįsta, kad „AvtoVAZ“ technologijos yra smarkiai atsilikusios, o aljansas su „Opel“ ir „Magna International“ galėtų greitai išspręsti šią problemą. Kaip kitą galimą alternatyvą jis įvardijo glaudesnį bendradarbiavimą su Prancūzijos gamintoju „Renault“, kuris jau dabar valdo 25% „AvtoVAZ“ akcijų.

G.Grefas tikina, kad Rusijos pagrindinis tikslas yra „Opel“ pagrindu sukurti konglomeratą, kuris per metus pagamintų apie 3 mln. automobilių. Š iuo metu „Opel“ pagamina tik pusę šio kiekio, tad G.Grefas mano, kad per artimiausius penkerius metus norint jį padvigubinti tektų ieškoti susijungimų bei įsigijimų arba tiesiog smarkiai padidinti gamybos pajėgumus.

“Lada 4×4″

Analitikai mano, kad įsigijęs „Opel“ akcijų „Sberbank“ jas veikiausiai perduotų valstybinei holdingo bendrovei „Russian Technologies“, kuri jas apjungtų su valdomomis vietos gamintojų akcijomis ir suformuotų naują valstybinį automobilių gamybos milžiną. „Russian Technologies“ kontroliuoja 25% „AvtoVAZ“ akcijų.

Į „Opel“ susiruošusį pirkti „Magna International“ bei „Sberbank“ konsorciumą įeina ir antrasis pagal dydį Rusijos automobilių gamintojas „GAZ Group“, kuris čia įvardijamas kaip pramoninis partneris. Manoma, kad pavykus įsigyti „Opel“ jis savo gamyklas pritaikytų „Opel“ modelių gamybai, nes „Volga“ net ir vietos rinkoje nepajėgia konkuruoti su importiniais automobiliais.

G.Grefas leido suprasti, kad jo valdomas bankas „Opel“ akcijas valdytų labai trumpai, o jo dalyvavimas šiame sandoryje pagrįstas ne ekonominiais, o politiniais motyvais. Pasak jo, tai būtų vienas didžiausių ir rizikingiausių įsigijimo sandorių Rusijos istorijoje, o pelno čia tikėtis taip pat neverta. Vis dėlto tai leistų restruktūrizuoti beviltiškai atsilikusį ir nekonkurencingą šalies automobilių sektorių, kuris išlikti gali tik suformavęs aljansą su moderniu gamintoju.

Kadangi „Opel“ pardavimo procesą apraizgė ne tik ekonominiai, bet ir politiniai interesai, greitos sandorio pabaigos tikėtis neverta. „General Motors“, Vokietijos vyriausybei ir galimiems pirkėjams nerandant bendros kalbos „Opel“ gali ištikti „MG Rover“ likimas, kuomet po bankroto šis gamintojas buvo išparduotas dalimis.

Rugpjūtis 17, 2009   Įrašas priklauso rubrikai "Naujienos"