
Autoverslas
- Ką dyzelių nuosmukis Europoje reiškia Lietuvai
- Alternatyvių degalų dalis naujų automobilių rinkoje jau viršijo 6%
- X klasės „Mercedes-Benz“ taikosi į turtingus keturračių mėgėjus ir buriuotojus
- „Daimler“ pasiruošęs paneigti kaltinimus dėl sukčiavimo su emisijomis
- Tikimasi, kad „E-Pace“ taps populiariausiu „Jaguar“ modeliu
- Pigaus automobilio projektas – „Volkswagen“ decentralizacijos išbandymas
- Kiek elektromobiliai yra švaresni už įprastinius priklauso nuo to, kur jūs esate
- PSA, „Renault“ ir „Suzuki“ domisi galimybe investuoti į „Proton“
- Kodėl „Tesla“ yra nepanaši į nė vieną kitą automobilių gamintoją
- „Kodiaq“ visureigis atveria naujas galimybes „Škoda“ markei
- Archyvas
Paieška
Automobilių versle dažnėja duomenų vagystės
Š nipinėjimas dažnai vadinamas antra pagal amžių profesija, nes prasidėjus konkurencijai iškart atsirado ir informacijos apie varžovus poreikis. Vis dėlto, nepaisant aršios konkurencijos tarp automobilių bei komponentų gamintojų, informacijos vagystės turėtų būti netoleruojamos.
Paskutinis į viešumą iškilęs automobilių verslo šnipinėjimo atvejis baigėsi neaiškiai. „Hyundai Motor“ įdarbino buvusį „Toyota“ kokybės skyriaus inžinierių, kuris išsavo ankstesnės darbovietės – „Toyota Motor Sales USA“ – pavogė konfidencialių dokumentų. „Toyota“ pareiškus nepasitenkinimą „Hyundai“ atleido šį inžinierių, tačiau oficialūs kaltinimai jam taip ir nebuvo pareikšti.
Daugiausiai susirūpinimo kelia tai, kad „Hyundai“ pareigūnai paprasčiausiai „nepastebėjo“ „Toyota“ logotipų ant šių slaptų dokumentų. Panašiai atsitiko ir 1993 m., kuomet „Volkswagen“ pro akis praleido faktą, kad J. Ignacio Lopezas išbuvusios darbovietės „General Motors“ į „Volkswagen“ būstinę Wolfsburge (Vokietija) atsigabeno dėžes JAV gamintojo pirkimo dokumentų. Tąkart „Volkswagen“ šį reikalą užglaistė atleisdama J.I.Lopezą, sumokėdama „General Motors“ 100 mln. dolerių (264 mln. Lt) kompensaciją bei įsigydama komponenetų iššio JAV gamintojo dar už 1 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. Lt).
Automobilių pramonė privalo pati save kontroliuoti, tačiau formalūs elgesio kodeksai čia tikrai nepadės, nes etikos negalima reglamentuoti taisyklėmis ir neįmanoma primesti sąžiningumo. Išdarbovietę keičiančio žmogaus galvos neištrinsi konfidencialios informacijos, tačiau „neklausk ir nesakyk“ politika neapsaugo intelektinės nuosavybės. Š ios problemos esmė yra tai, kad bendrovės skundžiasi dėl konkurentų vagiamos informacijos, tačiau pačios daro tą patį – skatina savo darbuotojus nutekinti konfidencialios informacijos išvaržovų.
Paaiškėjus, kad bendrovė naudojasi iškonkurentų pavogta informacija, nukenčia jos įvaizdis ir tenka atlyginti žalą. Automobilių ir komponentų gamintojai turėtų rimtai vertinti šią problemą ir netoleruoti informacijos vagystės net ir išaršiausių varžovų.
Gruodis 22, 2006 Įrašas priklauso rubrikai "Naujienos"
Parašykite komentarą