„Volkswagen“ daug tikisi iš dujinių variklių

Devintojo dešimtmečio pabaigoje viena svarbiausių naujovių automobilių variklių srityje tapo TDI agregatai. Šie 1989 m. debiutavę „Audi“ turbininiai tiesioginio įpurškimo dyzeliniai varikliai greitai užsitarnavo vairuotojų simpatijas ir sukėlė daug rūpesčių konkurentams, kuriems teliko mėginti pasiūlyti ką nors panašaus. Šią sėkmę „Volkswagen“ siekia pakartoti su kita, kol kas dar beveik nežinoma trijų raidžių santrumpa – TGI – kuria bus žymimi automobiliai, galintys naudoti ir benziną, ir suslėgtas gamtines dujas (CNG). Pirmuoju TGI modeliu taps naujasis „Golf“, kuris iki šiol naudotą „EcoFuel“ pavadinimą pakeis į „TGI BlueMotion“. Kiek vėliau ketinama pasiūlyti ir dujomis varomą „Golf“ universalą.

TGI variklių atsiradimas rodo augančią suslėgtų gamtinių dujų svarbą. „Volkswagen“ tikisi, kad dėl mažesnių CO2 emisijų CNG taps rimta alternatyva benzinui bei dyzelinui. Nors „Volkswagen“ ir anksčiau siūlė keletą modelių, galinčių naudoti CNG dujas, ryškiu lyderiu šioje srityje buvo „Fiat“. Greičiausiai tokia padėtis susiklostė dėl to, kad suslėgtas gamtines dujas naudojantys automobiliai Italijoje yra palyginti populiarūs: „JATO Dynamics“ duomenimis, šių metų sausio-gegužės mėnesiais jie užėmė 5% rinkos. Tuo tarpu Europoje per penkis pirmuosius šių metų mėnesius buvo parduota beveik 37 tūkst. automobilių, galinčių naudoti CNG dujas, ir nors jų rinkos dalis išaugo nuo 0,5% iki 0,7%, ji vis dar yra labai nedidelė.

CNG populiarumas auga dėl vis didėjančio spaudimo mažinti automobilių CO2 emisijas, nes suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomas automobilis į aplinką išmeta maždaug 25% mažiau anglies dvideginio nei palyginamas benzininis ar dyzelinis modelis. Dėl to gamtines dujas naudojantys automobiliai turėtų smarkiai prisidėti vykdant „Volkswagen“ grupės vadovo Martino Winterkorno pažadą iki 2020 m. vidutines CO2 emisijas sumažinti iki 95 g/km.

“Volkswagen Golf”

„Volkswagen“ grupės susidomėjimą CNG dujomis lemia stiprūs ekonominiai veiksniai: sumažinti anglies dvideginio emisijas bent 1 g/km naudojant dujinius agregatus yra gerokai pigiau nei su hibridiniais varikliais. Be to, nors ekspertai prognozuoja galimą naftos trūkumą, gamtinių dujų, anot „Shell“ specialisto Wolfgango Warnecke’s, turėtų užtekti bent 250 metų. Tiesa, gamtinės dujos taip pat gali kelti grėsmę aplinkai, jei iš automobilio variklio būtų išmetamos iki galo nesudegusios metano dujos, kurios kelia net 25 kartus stipresnį šiltnamio efektą nei įprastinis anglies dvideginis.

Ateityje kone kiekvienas „Volkswagen“ modelis turės bent po vieną TGI versiją. TGI jėgaines gaus modeliai, sukurti naujosios MQB architektūros pagrindu. Šiandien MQB architektūrą naudoja „Volkswagen Golf“, „Škoda Octavia“, „Seat Leon“ bei „Audi A3“, o ateityje ja bus paremta dauguma skersai montuojamą variklį turinčių „Volkswagen“ grupės modelių nuo „Polo“ iki „Passat“.

Vis dėlto, be „Volkswagen“ grupės CNG variklius aktyviai naudoja tik „Fiat“ ir „Opel“. „Mercedes-Benz“ dar siūlo gamtinėmis dujomis varomus B ir E klasių modelius, tuo tarpu BMW iš šios nišos pasitraukė. „Volkswagen“ variklių kūrimo skyriaus vadovas Heinzas-Jakobas Neusseris teigė suprantąs, kodėl kiti gamintojai į CNG žiūri atsargiai. Anot jo, kitaip nei konkurentai, „Volkswagen“ variklių kūrimo kaštus gali paskirstyti itin dideliam automobilių kiekiui. Už BMW automobilių vystymą atsakingas Herbertas Diessas pripažino, kad žengiant į tokią mažą nišą būtina gaminti didelius kiekius automobilių. Pasak jo, BMW yra per mažas gamintojas, kad pakeistų pirkėjų įpročius, tad „Volkswagen“ turėtų praminti kelią, o sėkmės atveju juo paseks ir BMW.

Rugpjūtis 28, 2013   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: