Pamirškite platformą – tegyvuoja architektūra

Kalbant apie automobilių konstrukciją iki šiol plačiau buvo vartojamas terminas „platforma“, tačiau automobilių gamintojai teigia, kad šiomis dienomis daug tikslesnis pavadinimas yra „architektūra“.

Jeigu platforma nusako štampuotą ir suvirintą grindų plokštę, kuri yra automobilio pagrindas, tai architektūra apima ir automobilio gamybos būdą. Kad ir kaip bepavadintumėme, šiandien atsiranda vis daugiau išvestinių modelių, turinčių tą patį pagrindą, bet skirtingas vartotojiškas savybes.

Nepaisant pašlijusių „Fiat“ ir „General Motors“ santykių, naujoji „Fiat Croma“ bus gaminama „General Motors“ „Epsilon“ architektūros pagrindu, kaip ir „Opel Signum“. Skirtingai atrodantys „Volvo“, „Jaguar“ ir „Mazda“ modeliai ateityje taip pat gali būti gaminami bendros „Ford Motor“ architektūros pagrindu.

Nors bendros architektūros tampa vis dažnesniu reiškiniu, „Ford“ grupės viceprezidentas produktų kūrimui Richardas Parry-Jonesas tvirtina, kad bendra architektūra dar nereiškia, jog automobiliai bus panašūs kaip du vandens lašai. Anot jo, architektūros principai neturi būti taikomi griežtai – markėms reikia palikti laisvės išsaugoti savo išskirtinumą.

Dauguma gamintojų dabar yra linkę mažinti architektūrų skaičių ir kartu didinti jų universalumą. Pavyzdžiui, „Renault“ ir „Nissan“ aljanso modelių gamą po penkerių metų turėtų sudaryti 10 architektūrų – trečdalis to kiekio, kuris buvo šiems gamintojams pradėjus bendradarbiauti 1999 m.

Tiek „Renault“, tiek ir PSA mano, kad vos trijų architektūrų pagrindu sukurti modeliai galėtų sudaryti didžiąją pardavimų dalį. Vis dėlto daugeliu atvejų kol kas dar yra sudėtinga ant tos pačios surinkimo linijos gaminti skirtingų markių modelius.

„General Motors“ buvo pirmasis gamintojas 2000 m. suformulavęs archtektūros apibrėžimą kaip tam tikrą bendrų produkto savybių ir gamybos standartų kompleksą. Nepaisant to, JAV gamintojas šia savo teorija nesugebėjo tinkamai pasinaudoti. „Opel“ vykdantysis direktorius Hansas Demantas pripažino, kad „Epsilon“ architektūros projektas sužlugo, nes „Saab“ ir „Opel“ savo gaminiams suteikė tiek individualumo, kad „Saab 9-3“ ir „Opel Vectra“ negali būti gaminami ant tos pačios surinkimo linijos. Nors abiejuose modeliuose naudojamas toks pats „Isuzu“ V6 dyzelinis variklis, tačiau skiriasi jo montavimo ypatybės. Taip pat gerokai skiriasi ir šių modelių oro kondicionavimo sistemos.

„Volkswagen“ grupė turi savotišką architektūrų interpretaciją, kuri paremta modulių sistema. „Volkswagen“ traktavimu, moduliai, tokie kaip varikliai, transmisijos ar pakabos sistemos, nėra susieti su konkrečiu modeliu ar segmentu. Š is Vokietijos gamintojas moduliais vadina net ir duris bei langų mechanizmus. Tie patys moduliai gali būti panaudoti tiek mažuose, tiek ir vidutiniuose ar net dideliuose automobiliuose. Pasak „Volkswagen“ valdybos nario technikos vystymui Wilfriedo Bockelmanno, tai daug lankstesnė samprata nei su konkrečiu segmentu susieta automobilio architektūra.

Kovas 15, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"