Kaštai stabdo dyzelinių hibridinių modelių komercializaciją

Automobilis, kuriuo 100 km galima nuvažiuoti sunaudojant vos 3 ltr. atnaujinamo kuro (pavyzdžiui, pagaminto išsojų), šiandien atrodo beveik idealus sprendimas, nes naftos kainos pasiekė rekordinį 50 dolerių (132 Lt) už barelį lygį. Ištiesų ši technologija jau įgyvendinta hibridinių dyzelinių jėgainių pavidalu. Hibridinėje sistemoje įprastas dyzelinis variklis yra susiejamas su elektros jėgaine ir baterija, kuri kaupia variklio nesunaudotą energiją ir vėliau, važiuojant nedideliu greičiu, ją panaudoja kaip kurą.

Nors brangstant kurui ekonomiškų automobilių paklausa auga, automobilių gamintojai nėra linkę gaminti automobilius su tokiu hibridiniu dyzeliniu-elektriniu varikliu. Pagrindinė to priežastis – didelė kaina. Dyzeliniai hibridiniai varikliai kainuoja daug daugiau nei benzininiai hibridiniai agregatai, kuriais varomi JAV itin populiarūs „Toyota Prius“ automobiliai.

„DaimlerChrysler“ atstovės spaudai Edithos Meissner teigimu, šiuo metu tyrinėjami įvairūs variklių variantai. Dyzelinės hibridinės jėgainės yra ekonomiškiausios, bet kartu ir brangiausios.

Net ir standartinis dyzelinis variklis sunaudoja mažiau kuro nei benzininis, o dėl hibridinės technologijos jo ekonomiškumas dar labiau išauga, nes automobilis gali būti varomas elektros energija, sukaupta stabdymo metu ar varikliui dirbant laisva eiga. Vis dėlto net ir įprastas dyzelinis variklis yra maždaug 10% brangesnis už tokios pat galios benzininį agregatą. Tuo tarpu dėl elektrinio variklio, baterijos ir elektronikos hibridinis dyzelinis variklis kainuoja dar daugiau.

2003 m. lapkritį „Toyota“ pristatė hibridiniu dyzeliniu varikliu varomą sunkvežimį, kuris kainuoja 10 tūkst. dol. (26 tūkst. Lt), maždaug 30%, daugiau nei jo versija su įprastu dyzeliniu varikliu. „Toyota“ negamina asmeninių automobilių su hibridiniais dyzeliniais varikliais, ir kol kas lieka neaišku, ar pirkėjai sutiks daug daugiau mokėti už ekonomiškesnius variklius.

„Bernstein Research“ apskaičiavo, kad automobiliai su hibridiniais dyzeliniais varikliais, kurie varomi vien elektros gali nuvažiuoti apie 30 km, iki 2010 m. gamybos apimtims pasiekus 100 tūkst. vnt. per metus vis tiek kainuotų apie 20% daugiau nei įprastiniai modeliai. Brangesnį variklį mažesnės kuro sąnaudos kompensuotų nuvažiavus beveik 500 tūkst. km – maždaug du kartus daugiau nei per savo gyvavimą nuvažiuoja statistinis automobilis.

Hibridinių dyzelinių variklių perspektyvomis abejoja ir „Toyota“. Anot jos atstovo, kol kas dar yra kur tobulinti ir įprastus dyzelinius bei benzininius variklius. Dyzelinių hibridinių jėgainių perspektyvumu nelabai tiki ir „Honda“.

„General Motors“, „DaimlerChrysler“, ir „Ford“, dalyvaudami JAV vyriausybės finansuotoje „Naujos kartos automobilių“ („New Generation of Vehicles“) programoje, buvo sukūrę ir dyzelinius hibridinius automobilius, tačiau prekyboje jie niekada nepasirodė.

Vis dėlto kai kurie tyrinėtojai tiki šių jėgainių sėkme. Anot jų, dyzeliniai hibridiniai varikliai yra pranašesni už išgirtus vandenilinėmis kuro ląstelėmis varomus agregatus, nes pastariesiems reikia sukurti itin didelę infrastruktūrą. Be to, netgi įvertinant automobilių bei kuro gamybai sunaudojamą energiją, dyzeliniai hibridiniai varikliai yra dvigubai efektyvesni ir dvigubai mažiau teršia aplinką nei benzininės jėgainės.

Bendradarbiaudama su dviem Didžiosios Britanijos bendrovėmis savo dyzelinį hibridinį variklį kuria PSA. Š is agregatas turėtų būti panaudotas „Citroen Berlingo“ automobilyje.

Hibridinį dyzelinį variklį kuria ir „Volkswagen“. Bendrovės atstovo teigimu, didžiausia problema yra sukurti bateriją, kuri tarnautų visą automobilio eksploatavimo laiką.

Sausis 25, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"