Didėjantis investicijų poreikis varo į neviltį smulkiuosius dilerius

„Inchcape“, „Kroymans“ ir „Berge“ dilerių grupės artimiausiu metu ketina įžengti į naujas užsienio rinkas, tačiau, nepaisant dilerių jungimosi tendencijų, kiti automobilių mažmenininkai bent jau artimiausiu metu ketina tenkintis veikla savo šalyje. Be to, savo pozicijų neketina užleisti automobilių gamintojų valdomi prekybos tinklai. Pavyzdžiui, „International Car Distribution Programme“ projekto duomenimis, Prancūzijoje net 16,5% prekybos salonų priklauso gamintojams.

Nors laisvos rinkos principas yra vienas kertinių ES akmenų, Europos Komisija (EK) pripažino automobilių mažmeninės prekybos išskirtinumą ir leido taikyti tam tikras lengvatas, ribojančias konkurenciją. Dabar automobilių rinkai taikomos lengvatos galioja iki 2010 m. ir manoma, kad tuomet EK sieks dar labiau sumažinti gamintojų įtaką dileriams ir remonto bendrovėms. Panašių veiksmų EK ėmėsi ir 2005 m. panaikinusi dilerių veiklos teritorijos apribojimus bei leidusi tame pačiame salone prekiauti skirtingų markių modeliais. Nepaisant to, dilerių skaičius pastaruoju metu vis mažėja.

Dėl vykstančios konsolidacijos tankiai apgyvendintose srityse didžiąją dalį mažmeninės automobilių prekybos kontroliuoja stambios dilerių grupės, tuo tarpu maži šeimų valdomi salonai turi tenkintis veikla regionuose. Stambūs dileriai veikia kaip akcinės bendrovės ir investicijoms reikalingų lėšų gali pritraukti viešai išplatinę savo akcijas, tuo tarpu maži salonai dažniausiai neturi tokių galimybių. Tiek pagal pajamas, tiek ir pagal salonų skaičių didžiausia dilerių grupė Europoje yra „Pendragon“. Š i bendrovė kontroliuoja apie 6% Didžiosios Britanijos naujų automobilių rinkos, o neseniai įsigijusi savo varžovę „Reg Vardy“ metines pardavimų pajams tikisi padidinti iki 7,2 mlrd. eurų (24,9 mlrd. Lt).

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Pendragon“ yra viena iškelių dilerių grupių, aktyviai veikiančių užsienio šalyse – ji turi „Jaguar“ ir „Land Rover“ atstovybių Vokietijoje. Porsche ir Piechų šeimų valdoma Austrijos bendrovė „Porsche Holding“ taip pat gana aktyviai veikia užsienyje: jai priklauso nemažai „Porsche“, „Volkswagen“ ir kitų markių prekybos salonų Vakarų ir Centrinėje Europoje. Vis dėlto šių bendrovių veikla kol kas veikiau yra išimtis, o ne taisyklė, nes didžioji dalis dilerių gana skeptiškai vertina plėtros kitose šalyse galimybes.

„PricewaterhouseCoopers“ atstovas Philipas Wylie teigė, kad po truputi daugėja bendrovių, nusprendusių plėtoti veiklą kitose Europos šalyse, stambiausios tarp jų yra „Inchcape“, „Kroymans“, „Berge“ ir AVAG. Analitikas pastebi, kad kiekviena rinka atveria gana nemažas jungimosi galimybes, tačiau pripažįsta, kad kol kas tokioms tarptautinėms dilerių grupėms sudėtinga pasiekti mąsto ekonomijos efektą dėl esamų skirtingų veiklos sąlygų. P.Wylie primena, jog didžiosioms dilerių grupėms buvo nelengva įsisavinti kitų šalių rinkas ir mano, kad padėtis išesmės gali pasikeisti nebent po 5-10 metų.

Jungimosi procesas paveikė dilerių ir gamintojų santykius, juolab kad pastarieji vis aktyviau patys imasi mažmeninės prekybos. Galima išskirti dvi automobilių gamintojų investicijų į mažmeninę rinką rūšis: kuomet didžiuosiuose miestuose statomi dideli markių centrai ir kada gamintojai plečia įprastinių prekybos salonų tinklą. Markių centrus dažniausiai statosi prestižinių automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Mercedes“ grupė, ir kainuoja jie tikrai nepigiai – apie 20 mln. eurų (69 mln. Lt). Tokios investicijos yra gerokai per didelės ne tik šeimyniniams salonams, bet ir nepriklausomoms dilerių grupėms. Š ie markių centrai atlieka ne tik prekybos salono ir serviso funkcijas, bet yra savotiškos automobilių entuziastų šventyklos – čia veikia muziejai, kavinės bei madingų aksesuarų parduotuvės. Dėl to galima teigti, kad markių centrai tiesiogiai nekonkuruoja su įprastiniais prekybos salonais.

Daug daugiau diskusijų kelia gamintojų valdomi tradiciniai dileriai, tačiau gamintojai tikina, kad tokie salonai yra būtini dėl didžiuosiuose Europos miestuose itin aukštų nekilnojamo turto kainų ir didelių atlyginimų. „Ford“ mažmeninės prekybos tinklo vadovas Chrisas Haydenas tikina, kad gamintojo valdomi salonai yra reikalingi norint išsaugoti pozicijas rinkose, kurios yra nepatrauklios nepriklausomiems dileriams. Ch.Haydenas kategoriškai neigia, kad gamintojas proteguoja savus salonus. „Renault“ valdoma bendrovė „Reagroup“ Europoje valdo 300 „Renault“ bei „Nissan“ salonų ir 2005 m. pardavė 563 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. „Reagroup“ šefas Andre Bodisis pastebi, kad dėl aukštų nekilnojamo turto kainų salono atidarymas reikalauja išties didelių investicijų.

Vis labiau klimpstant naujų automobilių pardavimams, augant investicijų kaštams, didėjant rizikai ir stiprėjant stambių dilerių grupių konkurencijai vis daugiau smulkių šeimyninių salonų gali pasitraukti išrinkos, tad gamintojams bus dar sunkiau reikalingose vietose susirasti mažmenininkus.

Gegužė 24, 2007   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"