Automobilių gamintojai ima vertinti turbinas kaip priemonę CO2 sumažinti

Automobilių ir jų komponentų gamintojai mano, kad benzininiams varikliams pritaikyta turbininė technologija yra puiki priemonė sumažinti į aplinką išmetamą anglies dvideginio kiekį. Naudodami turbinas gamintojai pirkėjams gali pasiūlyti mažesnio darbinio tūrio ekonomiškesnius variklius, kurie galingumu nenusileidžia daugeliui šiandien naudojamų jėgainių. Mažesni, taupesni ir lengvesni agregatai galėtų padėti įvykdyti savanorišką gamintojų įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2008 m. į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti iki 140 g/km. 2003 m. šis rodiklis siekė 163 CO2 g/km.

Daugelis mokslininkų mano, kad būtent dėl šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų vyksta visuotinis klimato atšilimas. Į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis yra tiesiogiai proporcingas automobilio kuro sąnaudoms.

Turbokompresorius yra išmetimo dujų varomas siurblys, kuris į cilindrus paduoda daugiau oro ir taip padidina variklio galingumą. Pagrindinis turbinos privalumas yra tai, kad ja galima padidinti mažų variklių galią, dėl to vietoj didesnių įprastinių variklių gamintojai gali naudoti mažesnio darbinio tūrio turbininius agregatus. Be to, naudojant turbokompresorių CO2 tarša sumažėja 13 g/km. Už turbininių sistemų rinkodarą atsakingas “Honeywell Turbo Technologies” vadovas Olivier Rabiller mano, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios išaugo gamintojų susidomėjimas benzininiais varikliais.

Turbokompresorius turi beveik visi Europoje parduodami dyzeliniai automobiliai, tačiau tarp benzininių agregatų turbininiai varikliai užima tik 8-10% rinkos. Benzininiai turbininiai varikliai yra brangesni ir sudėtingesni už įprastinius, o pirkėjai kol kas dar pernelyg mažai žino apie šią technologiją.

Didžiausio Europos turbokompresorių gamintojo “BorgWarner Turbo Systems” atstovas spaudai Guenteris Kraemenas tvirtina, kad automobilių pramonė pripažino benzininių turbininių variklių privalumus ir aktyviai vysto jų technologijas. “BorgWarner” ir “Honeywell” tikisi, kad iki 2010 m. turbinas turės ketvirtadalis Europoje parduodamų benzininių automobilių.

“BMW 2002 Turbo”, 1973 m.

Už benzininių variklių kūrimą atsakingas “Volkswagen” inžinierius Hermannas Middendorfas tikina, kad jau dabar turbokompresoriai montuojami maždaug į penktadalį Vokietijoje parduodamų benzininių “Volkswagen” ir “Audi” automobilių, o iki 2010 m. jų dalis turėtų išaugti iki 50%. “Volkswagen” bus pirmasis Europos automobilių gamintojas, kuris pateiks mažo darbinio tūrio turbininį variklį su papildomu mechaniniu kompresoriumi. Anot gamintojo, 1,4 ltr. agregatas su “Twincharger” technologija yra galingesnis už 2,0 ltr. įprastinį variklį, o jo kuro sąnaudos yra 5% mažesnės.

BMW kartu su “PSA/Peugeot-Citroen” kuria 1,6 ltr. turbininį benzininį variklį. G.Kraemenas tvirtina, kad rinkoje vyrauja tendencija 2,2 ltr. variklį keisti 1,6 ltr. turbininiu agregatu. O.Rabiller mano, kad ateityje galėtų pasirodyti ir dar mažesni 1,2 ltr. ir 1,5 ltr. turbininiai varikliai.

Vis dėlto variklių darbinio tūrio mažinimas taip pat nėra beribis, nes benzininių variklių išmetamosios dujos yra karštesnės nei dyzelių ir kelia didesnę grėsmę agregato ilgaamžiškumui. Dyzelių išmetamųjų dujų temperatūra yra apie 750-850 0C, o benzininių variklių – daugiau nei tūkstantis laipsnių pagal Celsijų.

G.Kraemenas teigia, kad ieškoma naujų medžiagų, kurios pasižymėtų aukštesne darbine temperatūra. Be to, komponentų gamintojai aiškinsi, ar naujiems turbininiams varikliams reiks žalingųjų dalelių filtrų bei azoto oksidų kiekį mažinančių katalizatorių.

Turbininę technologiją Š veicarijos inžinierius Alfredas Buchi sukūrė dar 1905 metais, tačiau automobilių pramonėje ji buvo pritaikyta tik 1962 m., kuomet ją panaudojo “General Motors”. Pirmasis europietiškas turbininis automobilis buvo 1973 m. debiutavęs BMW 2002. XX a. aštuntajame dešimtmetyje dauguma turbinų buvo sąlyginai paprasti prie variklio tvirtinami įrenginiai, parduodami autodalių parduotuvėse. Tik po “Renault” sėkmės “Formulėje 1″ 1977 m. sėkmingai pritaikius turbiną savo boliduose prasidėjo komercinis turbinų pakilimas. “Renault”, BMW ir “Saab” tapo masinių turbininių automobilių pionieriais. Tačiau iki pat praeito dešimtmečio dėl didelių kuro sąnaudų ir pernelyg lėtos reakcijos turbinos buvo montuojamos daugiausiai į nišinius modelius. Vėliau ši technologija buvo sėkmingai pritaikyta dyzeliniams varikliams, ir šiandien turbiną turi beveik kiekvienas bendros magistralės (Common-rail) dyzelinis agregatas.

Spalis 12, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: