Ar „Linux“ gali pagreitinti automobilinių sistemų kūrimą?

Kone visuose moderniuose automobiliuose šiandien galime rasti didesnį ar mažesnį centrinį displėjų, kuris leidžia valdyti garso sistemą, jame pateikiami kelionės kompiuterio duomenys, kartais dar keičiami įvairūs automobilio variklio, važiuoklės bei greičių dėžės veikimo nustatymai, rodomi navigacinės sistemos žemėlapiai ar netgi valdoma šildymo bei vėdinimo sistema. Dabar tokiose sistemose naudojamos programinės įrangos kodą kruopščiai sergsti automobilių gamintojai bei šios integruotos programinės įrangos kūrėjai, pavyzdžiui, „Microsoft“ bei „BlackBerry“ valdomas QNX.

Vis dėlto, atvirojo kodo programinė įranga irgi ieško savo kelio į mūsų transporto priemones. Automobilių gamintojai dabar kaip niekada rimtai tyrinėja atvirojo kodo programinės įrangos panaudojimo galimybes tikėdamiesi, kad bendradarbiavimas ir dalinimasis kodu leis sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti išlaidas bei pradžiuginti vairuotojus. San Franciske įsikūrusio „Linux Foundation“ automobilinio sektoriaus vadovas Danas Couchy tvirtina, kad automobilių gamintojai jau pastebi savo atsilikimą nuo kitų nešiojamųjų įrenginių kūrėjų. Pasak D.Couchy, už automobilio pramogų sistemą sumokami nemaži pinigai, tad visiškai suprantamas pirkėjų noras, kad ji nenusileistų turimam mobiliajam telefonui.

Keletas “Automotive Grade Linux” ekrano vaizdų

„Linux Foundation“ su partneriais „Toyota Motor“, „Nissan Motor“, „Hyundai Motor“, „Jaguar Land Rover“ „Intel“, „Samsung“, „LG“ ir kitais jau pora metų „Linux“ pagrindu kuria automobiliams skirtą atvirojo kodo programinę įrangą „Automotive Grade Linux“ ir birželio pabaigoje išleido pirmąją jos versiją. Anot D.Couchy, dabar automobilio pramogų sistemos kūrimui prireikia maždaug 42 mėnesių, tačiau „Automotive Grade Linux“ kūrėjai tikisi šį laiką sutrumpinti iki mobiliųjų telefonų sektoriui būdingo 6-12 mėnesių termino. Pirmieji modeliai su „Linux“ paremtomis sistemomis bus naujieji „Kia Soul“ bei „Lexus IS“.

Dabar daugiau nei pusę automobilių operacinių sistemų rinkos užima QNX. Už automobilių verslo vystymą atsakingas QNX vadovas Andrew Poliakas teigia, jog tokia situacija susiklostė dėl tvirtų QNX ryšių su gamintojais ir šios įrangos patikimumo – QNX valdymo sistemos naudojamos netgi branduoliniuose reaktoriuose. Vis dėlto A.Poliakas „Linux“ vertina kaip rimtą varžovą, nes atvirojo kodo programinė įranga vienija daugybę entuziastingų bendraminčių, besidalinančių savo darbo rezultatais. A.Poliakas mano, kad atvirojo kodo įranga gali būti ne tokia saugi, nes viešai platinamu kodu gali pasinaudoti ir piktavaliai įsilaužėliai. Tuo tarpu QNX savo programinės įrangos branduolį kruopščiai slepia tiek dėl saugumo, tiek dėl konkurencingumo išsaugojimo.

Naujojo “Kia Soul” pramogų sistema jau sukurta “Linux” pagrindu

Visiškai nemokama atvirojo kodo programinė įranga labai vilioja automobilių gamintojus ir D.Couchy mano, kad įsisavinę „Automotive Grade Linux“ galimybes, įdiegę į šią sistemą savitą stilių bei originalias funkcijas gamintojai supras, jog nėra jokio reikalo kurti savo unikalias sistemas, nes jau turint ratą nėra prasmės jį išradinėti iš naujo.

Rugpjūtis 20, 2014   Įrašas priklauso rubrikai "Tendencijos"