Degalų taupymo technologijos ateina į Ameriką

Degalų kainoms vasarą pasiekus dar neregėtas aukštumas, taupesnių automobilių ieškoti pradėjo net ir amerikiečiai, kuriems iki tol bene svarbiausios automobilio charakteristikos buvo jo ilgis ir variklio arklio galios, o į degalų sąnaudas buvo žiūrima pro pirštus. Vis dėlto naujų modelių kūrimas ir bandymas yra gana ilgas procesas, todėl sureaguoti į pasikeitusius pirkėjų poreikius ir pasiūlyti ekonomiškesnių modelių JAV gamintojai suspės (?) tik 2010 m. Jų veiksmus paspartins ir priešmetus priimtas energijos išteklių įstatymas, pagal kurį iki 2020 m. vidutines degalų sąnaudas gamintojai turi sumažinti iki 6,7 ltr./100 km. Priimant šį teisės aktą vidutinės automobilių sąnaudos kitapus Atlanto siekė 8,6 ltr./100 km, o visureigių ir pikapų – 10,5 ltr./100 km.

Bene garsiausias 2010 m. pasirodysiančių ekonomiškų modelių atstovas yra elektra varomas „Chevrolet Volt“, beje, turintis ir benzininį variklį, kuris, esant reikalui, suka elektros generatorių. Nors Amerikos gamintojai tvirtina jau seniai pradėję kurti ir diegti degalų taupymo technologijas, šis procesas pagreitį įgavo tik šiemet, todėl čia apžvelgsime įvairias priemones, kuriomis kitapus Atlanto bus taupomi degalai. Tiesa, daugelis jų europiečiams jau puikiai pažįstamos. „CSM Worldwide“ Š iaurės Amerikos padalinio atstovas Jeffas Jowettas taip pat tvirtina nemanąs, kad JAV gamintojai pasiūlys daug naujų degalų taupymo technologijų, tiesiog jau išbandytos priemonės bus naudojamos platesniu mastu.

“Chevrolet Volt”

1. Daugiau laipsnių turinčios automatinės greičių dėžės. Manoma, kad artimiausiu metu dabar rinkoje dominuojančius keturių laipsnių „automatus“ pakeis šešių laipsnių transmisijos. Pereinant nuo keturių prie penkių ir nuo penkių prie šešių pavarų degalų sąnaudos sumažėja maždaug po 3-4%. „General Motors“ energijos centro vadovas Rogeris Clarkas pastebi, jog automatinei dėžei anksčiau perjungiant pavarą į aukštesnę galima papildomai sutaupyti degalų.

Š ešių laipsnių „automatus“ artimiausiu metu ketina naudoti „Ford Motor“, „General Motors“ ir „Hyundai Motor“. Septynių ar aštuonių laipsnių automatinių greičių dėžių ateitis abejotina, nes jos yra brangios, o septinta ar aštunta pavara leidžia sutaupyti tik apie 1,5% degalų.

2. Dyzeliniai varikliai yra 25-30% ekonomiškesni nei analogiško tūrio benzininės jėgainės, tačiau analitikai pastebi, kad pirkėjams dyzeliai gali būti nepatrauklūs dėl aukštesnių paties automobilio ir dyzelino kainų. „Robert Bosch“ JAV padalinio vadovas Peteris Marksas mano, kad iki 2015 m. dyzeliniai automobiliai gali užimti apie 15% JAV rinkos. P.Marksas pastebi, kad dabar dyzelino paklausa smarkiai viršija pasiūlą, bet iki 2010 m. šių degalų gamybos pajėgumai turėtų išaugti ir tuomet benzino ir dyzelino kainos galėtų supanašėti.

“Stop-start” sistemą BMW jau įdiegė į modelius su keturių cilindrų varikliais

3. „Stop-start“ sistemos automobiliui sustojus automatiškai išjungia variklį, o vairuotojui pakėlus koją nuo stabdžio vėl jį užveda. Tokiu būdu galima sutaupyti apie 5% degalų, nes variklis beveik niekada nedirba laisvąja eiga. Be to, ši technologija yra gerokai paprastesnė ir pigesnė nei hibridinės sistemos. Deja, kol kas „stop-start“ sistemos gali būti derinamos tik su mechaninėmis greičių dėžėmis, tačiau vėliau tikimasi šią technologiją pritaikyti ir automatinėms transmisijoms.

4. Cilindrų deaktyvavimo sistemos leidžia išjungti nenaudojamus cilindrus ir taip sutaupyti degalų. Pavyzdžiui, aštuonių ar šešių cilindrų agregatas, esant nedidelei apkrovai, gali veikti keturių cilindrų rėžimu. Taip degalų sąnaudas galima sumažinti iki 7%. Užtenka stipriau spustelėti akceleratoriaus pedalą ir visi cilindrai vėl ima veikti.

5. Tiesioginio įpurškimo benzininiai varikliai, kurie dažnai komplektuojami su turbinomis, gali pakeisti gerokai didesnio tūrio įprastines jėgaines ir taip leidžia sutaupyti net iki 12% degalų. Įprastiniuose daugiataškio įpurškimo varikliuose degalai ir oras pirmiausiai purškiami į kolektorių, o gautas mišinys išten patenka į cilindrą. Tuo tarpu tiesioginio įpurškimo varikliuose degalai purškiami tiesiai į cilindrą, tad įpurškiamų degalų kiekis ir įpurškimo momentas gali būti itin tiksliai valdomi. Taip galima pasiekti didesnį suspaudimo laipsnį ir sutaupyti degalų. Europoje šią technologiją jau senokai naudoja „Volkswagen“ grupė (FSI ir TFSI varikliai), ji įdiegta ir į daugumą BMW variklių.

“Volkswagen” grupės naudojama DSG dvigubos sankabos automatizuota greičių dėžė laikoma viena moderniausių savo kategorijoje

6. Nuolat kintantis vožtuvų valdymas leidžia parinkti optimalų vožtuvo atsidarymo laiką ir trukmę, atsižvelgiant į variklio darbo režimą. Optimaliai suderinus vožtuvų veikimą galima sutaupyti 5% degalų, ši technologija diegiama į didžiąją dalį naujų variklių.

7. Mažesnio pasipriešinimo padangos taip pat leidžia šiek tiek sumažinti degalų sąnaudas. Artimiausiu metu jomis „General Motors“ ketina „apauti“ savo mažuosius modelius. Nors tokios padangos yra brangesnės už įprastines, gamintojai čia negali viso dėmesio sutelkti vien degalų sąnaudų mažinimui, nes padangos turi atlikti ir nemažai kitų svarbių funkcijų: užtikrinti automobilio stabilumą ir kuo trumpesnį stabdymo kelią.

8. Teigiama, kad degalų sąnaudas galima sumažinti ir pagerinus automobilio dugno aerodinamines savybes. Tam gamintojai po priekiniu buferiu montuoja vėjo deflektorius, kurie turėtų nukreipti oro sroves nuo variklio skyriaus, nes ten patekęs vėjas gali sukelti nemažą pasipriešinimą ir taip padidinti degalų sąnaudas. Kitas galimas sprendimas yra tiesiog uždengti automobilio apačią lygiais paneliais.

Gruodis 12, 2008   Įrašas priklauso rubrikai "Produktai"