Adaptyvi greičio palaikymo sistema: kas galiausiai už viską atsakys?

Automobilių ir jų komponentų gamintojai kuria vis pajėgesnius adaptyvius tempomatus (Adaptive Cruise Control, ACC), tačiau pardavimus stabdo dideli kaštai ir neapibrėžta teisinė aplinka. Š iuo metu tik iki 3% parduodamų naujų automobilių turi adaptyvius tempomatus. Gamintojai tikina, kad ACC sistemos galėtų smarkiai padidinti saugumą keliuose, tačiau jie nėra tikri, ar tokias sistemas teisiškai leidžiama diegti, nes 1968 m. priimta Vienos konvencija draudžia bet kokioms automatinėms sistemoms perimti išvairuotojo automobilio valdymą.

Pirmieji adaptyvūs tempomatai, kurie galėjo palaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, pasirodė dar 1999 m. Tuomet septintosios kartos S klasės „Mercedes-Benz“ modelis buvo komplektuojamas su Vokietijos bendrovės „A.D.C.“ sukurta sistema, kuri sujungė tempomatą su radaru. Maždaug po pusmečio 7 serijos BMW debiutavo analogiška „Robert Bosch“ sistema. Dabar „A.D.C.“ priklauso „Continental“ bendrovei.

Inžinieriai nesnaudė ir per aštuonerius metus adaptyvių tempomatų technologijos nemažai pažengė į priekį. Be to, buvo suvokta, kad naudojant radarą ar kitus jutiklius galima ne tik pagerinti automobilių komfortą, bet ir padidinti jų saugumą. Dabar modernios ACC sistemos, kurios diegiamos, pavyzdžiui, į S klasės „Mercedes-Benz“ ar „Volvo S80“ modelius, užfiksavusios kliūtį mėgina perspėti vairuotoją, o jam nereaguojant – švelniai pristabdyti.

Vis dėlto „Robert Bosch“ automobilių elektronikos padalinio viceprezidentas Peteris Knollis pastebi, kad ACC skvarbą stabdo aukštos šių sistemų kainos. Kol kas adaptyvūs tempomatai dažniausiai montuojami į prabangius modelius, pavyzdžiui, manoma, kad apie penktadalis S klasės „Mercedes-Benz“ pirkėjų užsisakys ir adaptyvų tempomatą. „Continental“ tiekiama „Distronic Plus“ sistema šiam modeliui kainuoja 9,371 Lt. P.Knollis pripažįsta, kad adaptyvių tempomatų kaina yra per didelė ir tikisi, kad trečiosios kartos sistemų kainos sumažės iki tūkstančio eurų (3,5 tūkst. Lt). Tiesa, „Continental“ atstovas Michaelis Schambergeris tokią galimybę vertina skeptiškai.

Naujame „Legend“ modelyje „Honda“ pristatė ADAS sistemą, kuri turi adaptyvų tempomatą bei apsaugą nuo atsitiktinio eismo juostos kirtimo. Tuo tarpu „Ford“ ACC sistemas jau diegia ir į masinius modelius: „Galaxy“, „S-Max“ ir naujasis „Mondeo“ komplektuojami su „Delphi“ sistema, galinčia veikti ir mieste. Masinėms markėms pradėjus naudoti adaptyvius tempomatus būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos privalumais ir taip sumažinti jų kainą.

ACC sistemų pasirodymas sutapo su ES pradėta „i2010 Intelligent Car“ programa, kurią inicijavo Europos Komisijos (EK) narė Viviane Reding. EK siekia iki 2010 m. perpus sumažinti keliuose žuvusiųjų skaičių. V.Reding pasisako už spartesnį naujų saugumo technologijų diegimą, kuriam, anot jos, dabar trukdo teisiniai ir instituciniai barjerai. Įstatymai neleidžia automatikai perimti pilno automobilio valdymo, tačiau gamintojai ir valdžios atstovai niekaip negali sutarti, kada ir kaip stipriai turėtų suveikti avarinio stabdymo sistemos.

Technikos reakcija yra daug greitesnė nei žmogaus. Dabar adaptyvūs tempomatai geba greitai atpažinti pavojingas situacijas ir švelniai pristabdyti. Š ių sistemų šalininkai teigia, kad ACC turėtų būti leista ir pilnai sustabdyti automobilį, nes tai padėtų išvengti nemažai susidūrimų ir sumažintų žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių. P.Knollis pastebi, kad, atliktų tyrimų duomenimis, tik 1% avarijų metu pilnai išnaudojamos stabdžių galimybės, o daugiau kaip pusė susidūrimų įvyksta nė kiek nestabdant. Tuo tarpu M.Schambergeris nemano, kad ACC turėtų pasinaudoti visais stabdžių pajėgumais. Į S klasės „Mercedes-Benz“ diegiama „Continental“ sistema išnaudoja iki trečdalio stabdžių galimybių.

P.Knollis adaptyvius tempomatus vertina kiek pozityviau, tačiau pastebi, kad norint padidinti šių sistemų patikimumą reiktų montuoti ir vaizdo kameras, nes dabar ir paprasta ant kelio numesta skardinė radaro gali būti užfiksuota kaip pavojinga kliūtis. Jam pritaria ir aukšto lygio „Volkswagen“ inžinierius Michaelis Meinecke, kuris darbuojasi prie ES inicijuotos „Save-U“ programos. Š ia programa siekiama sukurti technologijas, kurios padėtų apsaugoti dviratininkus ir pėsčiuosius. M.Meinecke mano, kad dabar į automobilius montuojami jutikliai gali būti naudojami komfortui padidinti, tačiau pastebi, kad saugumo sistemoms keliami gerokai aukštesni reikalavimai. „Save-U“ programos bandomi automobiliai naudoja net tris skirtingus jutiklius: 24 GHz dažnio radarą bei infraraudonųjų spindulių ir vaizdo kameras.

Daugelio gamintojų siūlomi adaptyvūs tempomatai gali tik švelniai pristabdyti automobilį, tuo tarpu į „Honda Legend“ montuojama ACC sistema gali pasinaudoti visomis stabdžių galimybėmis. „Volvo“ saugumo skyriaus vadovė Ingrid Skogsmo patvirtino, kad užfiksavęs kliūtį naujasis „Volvo“ flagmanas S80 švelniai pristabdo. Pasak jos, spustelėjęs pedalą vairuotojas iškart gali pasinaudoti pilnu stabdžių pajėgumu. Vadovė teigė, kad automatika į tai nesikiša, nes vairuotojas visuomet turi pats kontroliuoti padėtį. Vis dėlto šaltiniai praneša, kad, paaiškėjus teisinėms ACC naudojimo galimybėms, „Volvo“ yra pasirengęs pasiūlyti labai rafinuotą adaptyvų tempomatą.

Birželis 1, 2007   Įrašas priklauso rubrikai "Produktai"