„Volvo“ siekius tapti pilnaverte prestižine marke riboja praeitis

Už Europos rinką atsakingas „Volvo“ prekybos vadovas Stuartas Kerras pastebi, kad daugiausiai rūpesčių kelia CO2 emisijos bei nekokios reputacijos ankstesni modeliai, tačiau jis yra pasiryžęs pristabdyti „Volvo“ pardavimų smukimą ir kuo greičiau užsitarnauti pilnavertės prestižinės markės vardą. Vadovas mano, kad dabar svarbu įžvelgti Europos šalių panašumus ir priimti šioms rinkoms reikalingus sprendimus. Jis tvirtina sieksiąs, kad pardavimai Senajame žemyne viršytų 200 tūkst. vnt. ribą, tačiau pripažįsta, kad esant dabartinei situacijai tai padaryti bus labai sudėtinga. ACEA duomenimis, pernai „Volvo“ pardavimai Europoje smuko 10,8% iki 236,485 vnt.

“Volvo 240 GLE” (1983 m.)

Reaguodamas į rinkos smukimą Š vedijos gamintojas sumažino gamybos apimtis ir atleido 6 tūkst. darbuotojų. S.Kerras daug dėmesio ketina skirti plėtrai didžiausioje, bet labai aršia konkurencija pasižyminčioje Vokietijos rinkoje, kur dominuoja „Mercedes-Benz“, BMW ir „Audi“. Prasimušęs į šią „aukščiausiąją lygą“ Š vedijos gamintojas galėtų gauti daugiau pelno net ir parduodamas mažiau automobilių. Vis dėlto, anot vadovo, rimta problema išlieka senesnieji „Volvo“ modeliai, kurių dar gana daug sutinkama Europos keliuose. Pastebima, kad sudėtinga užsitarnauti pilnavertės prestižinės markės vardą, kai tas pats ženklelis puikuojasi ir ant gremėzdiškų, ratuotas spintas primenančių „Volvo 240“ automobilių.

“Volvo PV544 Special” (1961 m.)

S.Kerras mano, kad viena „Volvo“ sėkmės Rusijoje priežasčių gali būti tai, kad čia beveik nėra senesnių šio gamintojo modelių. 2008 m. sausio-spalio mėnesiais „Volvo“ pardavimai Rusijoje išaugo 10% iki 17,315 vnt. ir aplenkė „Mercedes-Benz“ (14,317 vnt.), BMW (15,663 vnt.) ir „Audi“ (14,423 vnt.).

Rimta „Volvo“ silpnybe išlieka modernių variklių trūkumas, kuris lemia gana dideles CO2 emisijas, tad šioje srityje Š vedijos gamintojas atsilieka ne tik nuo BMW ar „Audi“, bet ir nuo „Mercedes-Benz“. Pavyzdžiui, į naująjį XC60 montuojamo 2,4 ltr. (163 AG) dyzelinio variklio CO2 emisija siekia 199 g/km, „BMW X3“ 2,0 ltr. (177 AG) jėgainės – 172 g/km, „Audi Q5“ 2,0 ltr. (170 AG) agregato – 175 g/km, o „Mercedes-Benz GLK“ 2,1 ltr. (170 AG) variklio – 183 g/km.

“Volvo 121″ (1970 m.)

Dieginat su CO2 emisijomis susietus mokesčius, brangstant degalams bei didėjant susirūpinimui aplinkos tarša, pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria degalų sąnaudoms bei emisijoms, tad senstelėję varikliai „Volvo“ kelia vis daugiau galvos skausmo. Vis dėlto S.Kerras tikisi, kad naujos hibridinės jėgainės bei „stop-start“ technologija pagerins gamintojo padėtį.

Vasaris 24, 2009   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"