Vokietijai sunkiai sekasi atitikti naujus ES oro švarumo standartus

Kilus aršioms diskusijoms dėl dyzelinių automobilių poveikio sveikatai Vokietijos automobilių gamintojai bei tiekėjai verčiasi per galvą siekdami patenkinti filtrais aprūpintų transporto priemonių paklausą. Į dyzelinius automobilius montuojami filtrai sumažina į aplinką išmetamų žalingų dalelių kiekį.

Iki šiol Vokietijos gamintojai, pavyzdžiui, BMW, „DaimlerChrysler“ bei „Volkswagen“, skeptiškai vertino šiuos dyzelių filtrus, todėl buvo nepasiruošę patenkinti staigiai išaugusio tokių filtrų poreikio. Š ių metų sausį įsigaliojo griežtesni ES oro taršos reikalavimai, pagal kuriuos didžiausia leistina taršos norma negali būti viršijama daugiau kaip 35 dienas per metus. Tuo tarpu oro tarša didžiuosiuose Vokietijos miestuose Berlyne, Š tutgarte ir Miunchene Velykų savaitgalį beveik pasiekė maksimalią riba ir sukėlė audringą visuomenės reakciją.

Manoma, kad didžiąją dalį žalingųjų dalelių į aplinką išmeta būtent dyzeliniai automobiliai, tačiau gamintojai skatina atskirai diskutuoti dėl asmeninių bei komercinių dyzelinių automobilių taršos.

Keletas Berlyno ir kitų Vokietijos miestų gyventojų dėl didelio užterštumo padavė savivaldybes į teismą ir paskatino susimąstyti apie žalingųjų dalelių poveikį sveikatai. Į plaučius patekę suodžiai gali sukelti rimtų kvėpavimo sistemos sutrikimų, o, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl žalingųjų dalelių poveikio Europoje mirė net 13 tūkst. keturmečių ir jaunesnių vaikų. PSO teigia, kad net 5 tūkst. išjų būtų buvę galima išgelbėti laikantis oro taršos apribojimų.

Siekdami sumažinti užterštumą žalieji skatina imtis griežtų priemonių, pavyzdžiui, uždrausti dyzeliams įvažiuoti į miestų centrus, riboti eismą sekmadieniais bei taikyti įvairiausius transporto srauto reguliavimo mokesčius. Vokietijos vyriausybė jau pritarė įstatymui, pagal kurį filtrais aprūpintų dyzelinių automobilių savininkams bus taikomos specialios mokesčių lengvatos.

Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Giunteris Verheugenas mano, kad vokiečiai isteriškai sureagavo į griežtesnius reikalavimus. Oro taršos apribojimai buvo numatyti dar 1999 m., todėl buvo pakankamai laiko tam pasiruošti. Pasak G.Verheugeno, ES neatidės šių reikalavimų įsigaliojimo, tačiau priešimdamasi konkrečių veiksmų visus metus atidžiai stebės Vokietijos pastangas mažinti taršą.

Kitos šalys šiek tiek anksčiau ėmėsi spręsti šia problemą: Italijos miestuose buvo apribotas eismas sekmadieniais, o Austrija filtrais aprūpintų automobilių savininkams pasiūlė 300 eurų (1,036 Lt) mokesčių nuolaidą. Olandija dyzelius apmokestina papildomu mokesčiu, todėl šioje šalyje jie užima tik 26% rinkos.

Urbanistikos ir eismo ekspertas Theo,sas Romahnas mano, kad eismo apribojimai gali būti neveiksmingi, nes uždraudus asmeninių automobilių judėjimą, tarša sumažėtų tik labai nežymiai.

Birželis 27, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"