Turkijos automobilių gamybos pramonė tampa galinga jėga Europoje

Europos Sąjungos nare Turkija galėtų tapti ne anksčiau kaip po 10 ar 15 metų, tačiau šios šalies automobilių gamybos pramonė jau dabar yra gerai integruota į Europą. Jei Turkiją priskirtume Senajam žemynui, pagal lengvųjų automobilių gamybos apimtis ji užimtų aštuntąją vietą, o jos rinkai tektų septinta vieta (2005 m. duomenimis).

Praeitais metais į ES Turkija eksportavo 407,716 vnt. iššalyje pagamintų 879,452 automobilių. Turkija taip pat yra stipri asmeninių automobilių importo rinka. Didžioji dalis (2005 m. – 237,905 vnt.) importuojamų automobilių atkeliauja išES šalių. Pernai importuoti automobiliai sudarė 68,8% šios kategorijos automobilių rinkos (438,597 vnt.).

Turkijos integracija į Senojo žemyno automobilių gamybos pramonę prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje. Ypač svarbus momentas buvo 1990 m. sausio 1 d., kuomet tarp Turkijos ir ES šalių buvo panaikinti muitai. Turkijos automobilių gamintojų asociacijos (OSD) generalinis sekretorius Ercanas Tezeris teigė, kad siekdama tapti konkurencingesne Turkija per paskutinius 16 metų padidinto ES techninių standartų įsisavinimo tempus. Anot jo, didžioji dalis šioje šalyje pagamintų automobilių iškeliauja į Vakarų Europą.

2001 m. Turkija priėmė europietiškus automobilių homologacijos standartus. Š alies vyriausybė patvirtino ir aplinkos taršos standartą „Euro 4“, tačiau jo įsigaliojimo laikas kol kas dar lieka neaiškus. Pasak E.Tezerio, „Euro 4“ standarto negalima įdiegti dėl prastos kokybės kuro, kuris dažnai sugadina katalizatorius.

Automobilių gamybos sektoriaus plėtrai Turkijos vyriausybė skiria daug dėmesio, nes tiki, kad ši pramonės šaka gali tapti pagrindiniu ekonomikos augimą skatinančiu veiksniu. Vis dėlto šalies rinka iki šiol pasižymėjo itin aršiais svyravimais – 60% augimą kartais keisdavo 80% nuosmukis. Krizių metu būtent automobilių eksportas į Europą padėdavo išsaugoti darbo vietas bei šalies prekybos balansą.

OSD duomenimis, Turkijos automobiliniame sektoriuje dirba 240 tūkst. žmonių: apie 40 tūkst. darbuojasi septyniolikoje šalyje esančių automobilių gamyklų, o likę 200 tūkst. – komponentų gamyklose, kurių šalyje yra net 900. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Turkija atrodė viena sparčiausiai augančių rinkų: 1993 m. pardavimai pasiekė net 441,113 vnt., tačiau smarkiai smuktelėjo 1994 m. ir 1998 m. ekonominių krizių metu. Iki 2000 m. šalies rinka atsigavo ir pasiekė naują rekordą – 466,726 vnt., bet netrukus vėl prasidėjo krizė ir 2001 m. rinka smuko iki 131,438 vnt., o 2002 m. –iki vos 90,615 vnt. Dabar Turkijos rinka išgyvena pakilimą – 2004 m. pardavimai pasiekė rekordinį 451,209 vnt. lygį, o pernai rinkos apimtis sudarė 438,591 vnt.

„J.D. Power Automotive Forecasting“ analitikė Carol Thomas mano, kad smarkūs Turkijos rinkos svyravimai turėtų baigtis. Pasak jos, šalyje sėkmingai įgyvendinama Tarptautinio valiutos fondo programa, o stabili šalies vyriausybė skiria daug dėmesio ateities perspektyvoms. Pernai Turkijai pavyko metinę infliaciją sumažinti nuo 13,8% iki maždaug 8% – pirmą kartą per 33 metus infliacijos rodiklis nesiekė 10% ribos.

Turkijos pramoninio konglomerato „Koc Group“ strategas Tameris Hasimoglu teigė, jog paskutiniu metu šalies BVP per metus išaugdavo apie 7%, o artimiausius penkerius metus BVP augimo tempai turėtų siekti 5-6%. T.Hasimoglu tikisi, kad Turkijos automobilių rinka per tą patį laikotarpį kasmet išaugs 10-15%.

„Koc Group“ aiškiai dominuoja Turkijos automobilių gamybos sektoriuje. Kartu su savo partneriais „Koc“ grupė pagamina pusę šalyje surenkamų automobilių ir užima 30% vietinės rinkos. „Toyota“ ir „Honda“ Turkijoje turi nuosavas gamyklas, o „Fiat“, „Ford“, „Renault“, „Mercedes-Benz“ „Hyundai“ ir „Isuzu“ bendradarbiauja su vietos gamintojais.

Turkijos darbininkai dirba ilgiau ir gauna mažesnį atlyginimą nei jų kolegos Europos Sąjungoje. Vidutinis Turkijos darbininkas dirba 7,5 val. per dieną, šešias dienas per savaitę, t.y. 45 val. per savaitę. Tuo tarpu ES darbininkai dirba 35-40 val. per savaitę. „Turk Otomobil Fabrikasi“ („Tofas“) vadovas Massimo Risi pastebėjo, kad pravaikštų lygis šioje šalyje yra maždaug 10 kartų mažesnis nei Vakaruose, dėl to „Tofas“ nereikia papildomų darbininkų komandų. „Fiat“ ir „Koc Group“ valdo po 39,5% „Tofas“ akcijų, o likusi dalis priklauso smulkesniems akcininkams.

Anksčiau Turkijos gamintojai dažniausiai gamindavo kitų bendrovių sukurtus automobilius, tačiau E.Tezeris tikina, kad įsteigusios tyrimų ir diegimo centrus Turkijos bendrovės gali pačios kurti naujus modelius. Tyrimų ir diegimo plėtrą skatina ir šalies vyriausybė: pernai ji priėmė įstatymą, pagal kurį iki 40% tyrimų ir diegimo kaštų gali būti kompensuojama mokesčių lengvatomis. Be to, mokslo ir technologijų plėtros tarybai „Tubitak“ vyriausybė skyrė 300 mln. dolerių (810 mln. Lt) o, Stambulo technikos universiteto Automobilių technologijų tyrimų centrui buvo skirta 10 mln. dolerių (27 mln. Lt).

C.Thomas mano, kad Turkijos automobilinio sektoriaus laukia puiki ateitis, nes šalies gyventojų skaičius auga, valstybėje daug jaunų žmonių. Be to, automobilių tankis šioje šalyje yra gerokai mažesnis nei ES. C.Thomas prognozuoja, kad kitąmet šalies asmeninių automobilių rinka gali pasiekti net 492 tūkst. vnt., o iki 2013 m. išaugs iki 800 tūkst. vnt.

Turkijos automobilių gamintojai 2005 m.*

*Š altinis: OSD

Liepa 24, 2006   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"