Toyota Motor stiprybės šaknys

Š iandien automobilių gamybos pramonėje dominuojanti „Toyota Motor“ neturi kokio nors vieno išskirtinio bruožo, tad šios bendrovės stiprybė yra ypatingų gebėjimų kompleksas, apimantis glaudų bendradarbiavimą su tiekėjais, naujovių siekimą ir nuolatinį kaštų mažinimo procesą. „Toyota Motor“ tenka net apie 30% visų pasaulio automobilių gamintojų gaunamo pelno, o jos rinkos vertė siekia 30% visų gamintojų vertės. Nors dabar daugiausiai dėmesio „Toyota“ skiria hibridinių variklių kūrimui, ji aktyviai plėtoja ir dyzelinių, biokuro bei vandenilinių jėgainių technologijas. Panašiai elgtis veikiausiai norėtų ir kiti gamintojai, tačiau nei vienas išjų neišgali į naujoves investuoti tiek daug lėšų.

Prie „Toyota Motor“ sėkmės nemažai prisidėjo japoniška valdymo tradicija, pabrėžianti visą gyvenimą trunkantį mokymosi procesą, bendru sutarimu grįstą sprendimų priėmimą bei pagarbą hierarchijai. Kitaip nei Vakarų pasaulyje, Japonijoje pabrėžiama ne asmenybės, o grupės darbo svarba, tad Japonijos bendrovės išesmės yra ne ūkiniai objektai, o bendruomenės. Dėl kultūrinių skirtumų Vakaruose neprigijo išJaponijos atkeliavusi kokybės ratelių idėja, nes daugelis čia nesuvokė, kaip galima be papildomo užmokesčio po darbo spęsti bendrovės padėties gerinimo klausimus.

Vis dėlto japoniška valdymo tradicija tikrai nėra panacėja, nes daugybė Japonijos bendrovių vadovaudamosi tomis pačiomis vertybėmis dirba nuostolingai ar išvis bankrutavo. Didžiausias Japonijos gamintojas bene labiausiai garsėja savo atliekų mažinimo aistra, priešingai nei daugelis kitų gamintojų, „Toyota Motor“ neapsiriboja tik kaštų mažinimu. 2005 m. bendrovės vairą perėmus K.Watanabei „Toyota“ pelnas siekė 12,6 mlrd. eurų (43,5 mlrd. Lt), tačiau jis įspėjo darbuotojus neužmigti ant laurų. Anot jo, dabar labiau nei bet kada reikia visomis išgalėmis mažinti kaštus bei atliekas, pavyzdžiui, kopijuojant ar spausdinant dokumentus visada išnaudoti abi lapo puses.

„CLSA Asia-Pacific Markets“ analitikas Christopheris Richeris mano, kad būtent ši galvosena lėmė „Toyota Motor“ pirmavimą hibridinių variklių srityje. Pasak analitiko, gamintojo inžinieriai susimąstė, kaip efektyviai panaudoti stabdymo metu išsiskiriančią energiją ir kartu sumažinti aplinkos taršą.

„Toyota Motor“ vyrauja ypatinga pagarbos gamybos procesui atmosfera. Kai kiti gamintojai savo personalą dažnai skirsto į administracijos ir gamybos darbuotojus, kurie gana retai paskiriami į vadovų postus, „Toyota“ rasime tik gamybos entuziastus. Ir pats K.Watanabe, ir jo pirmtakas Fujio Cho prieštapdami vadovais darbavosi gamybos skyriuje. Būtent dėl šios ypatybės Japonijos bendrovė tiek daug dėmesio skiria įvairiausių problemų sprendimui.

„Toyota Motor“ vadovai mokomi rasti geriausius būdus pašalinti kilusius sunkumus. Pavyzdžiui, kiekvieną problemą traktuoti ne kaip eilinį atsitiktinį gedimą, o atidžiai išsiaiškinti jo atsiradimo priežastis ir užtikrinti, kad vėliau tai nepasikartotų. „Toyota“ vadovai raginami nesitenkinti tik jiems pateikiamomis ataskaitomis, o asmeniškai nuvykti į gedimo vietą. „General Motors“ ir „Toyota Motor“ vadovų mąstysenos skirtumai išryškėjo, kuomet devintojo dešimtmečio viduryje bendros Fremonto (JAV) gamyklos vadovu buvo paskirtas „Toyota Motor“ pareigūnas. Visą gyvenimą „General Motors“ išdirbęs amerikietis savo naujajam viršininkui džiugiai pranešė, kad jo skyriuje nėra jokių problemų, o japonas atsakė, kad tai ir yra didžiausia problema.

Tiesa, „Toyota Motor“ kartais vengia viešai pripažinti savo problemas, tačiau išties imasi jas spręsti. Pavyzdžiui, gamintojas neigė, kad dėl blankaus dizaino prarandami jauni pirkėjai, bet netrukus JAV pasiūlė būtent jaunimui skirtą „Scion“ markę ir skyrė daugiau dėmesio savo dizaineriams.

Ch.Richteris pastebėjo, kad JAV gamintojai modelius atnaujina tik kas šešerius-septynerius metus, tuo tarpu „Toyota Motor“ modeliai atnaujinami maždaug kas trejus metus. Nuolatinės investicijos į gamyklas, įrangą bei tyrimus ir technologijų diegimą užtikrina stabilią modelių kaitą. Naujesni modeliai „Toyota“ leidžia nustatyti aukštesnes kainas ir gauti didesnį pelną. „Toyota“ automobiliai imami atnaujinti praėjus vos pusantrų metų nuo debiuto, tad jie gali atitikti naujausias mados tendencijas.

Konkurentai „Toyota Motor“ apibūdina kaip nuoseklią ir nepalenkiamą bendrovę. Pasak „Hyundai“ JAV padalinio gamybos skyriaus vadovo Steveno Wilhite,o, „Toyota“ visada turi konkretų penkerių metų planą ir atkakliai dirba siekdama užsibrėžtų tikslų. Per paskutinius dešimt metų šiam gamintojui labiausiai nesisekė 1999 m. kovą pasibaigusiais finansiniais metais, kuomet jo pelnas siekė „tik“ 6,55 mlrd. dolerių (17,45 mlrd. Lt). Paskutinį kartą nuostolį „Toyota Motor“ patyrė 1950 m., kuomet dabartinis „General Motors“ vadovas Rickas Wagoneris dar net nebuvo gimęs.

Pagrindinėmis „Toyota Motor“ grėsmėmis analitikai įvardija sparčią plėtrą bei išorinius veiksnius, su kuriais susiduria visi automobilių gamintojai: augančias naftos ir kitų žaliavų kainas, valiutų kursų svyravimus. Š iai turtingai bendrovei naujų gamyklų statyba nekelia jokių problemų, tačiau vidinę kultūrą įskiepyti tūkstančiams naujų darbininkų tikrai nėra lengva. Manoma, kad dėl vadovų trūkumo bendrovė didina gamybos apimtis Japonijoje, o ne sparčiau augančiose rinkose. Sparčiai augant gamybos apimtims padidėjo ir atšaukiamų automobilių skaičius, tad dabar „Toyota Motor“ kokybei skiria dar daugiau dėmesio.

Sausis 22, 2007   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"