Prasidėjo platformų revoliucija?

„Volkswagen“ grupei praeitais metais pristačius pirmuosius modulinės architektūros MQB pagrindu sukurtus modelius, kiti gamintojai siekdami neatsilikti irgi kuria lanksčias architektūras, kurios galėtų būti naudojamos skirtingų klasių ir markių automobiliams. Bendros platformos naudojimas gerokai sumažina modelio kūrimo kaštus ir sutrumpina patį kūrimo procesą, tačiau analitikai įspėja, kad platus bendrų platformų naudojimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.

“Volkswagen Golf”

„Nissan“ inžinierius Jerry Hardcastle’as mano, kad, gamintojui tą pačią platformą panaudojus daugelyje modelių, galiausiai jie visi supanašėja. Anot jo, pernelyg išplėtojus bendrų modulių naudojimą, prarandamas kūrybiškumas. „Bernstein Research“ analitikas Maxas Warburtonas taip pat siūlo nepervertinti bendrų platformų naudojimo. Jis sutinka, kad MQB yra įdomus ir logiškas žingsnis „Volkswagen“ strategijoje, tačiau nemano, kad tai leis smarkiai sumažinti kaštus. M.Warburtonas atkreipia dėmesį, kad bendra platforma nesumažina darbo sąnaudų, surinkimo laiko ar naudojamų žaliavų kiekio. Be to, MQB platformos naudojimas skirtingų klasių automobiliuose gali versti gamintoją naudoti pernelyg brangius komponentus, nes, pavyzdžiui, „Passat“ salonui tinkamas oro kondicionierius „Polo“ modeliui gali būti per galingas. „IHS Automotive“ gamybos specialistas Metteo Finis nuogąstauja, kad bendros platformos modeliuose sumontavus netinkamai veikiantį komponentą tektų atšaukti itin daug automobilių.

Vis dėlto dauguma gamintojų mato reikšmingus bendrų platformų naudojimo privalumus ir su pavydu tyrinėja „Volkswagen“ naudojamą MQB platformą. „Volkswagen“ grupės produktų kūrimo koordinatorius Ulrichas Hackenbergas kone tris dešimtmečius vystė idėją, kaip viena platforma galėtų būti panaudota skirtingų markių, klasių ir dydžių automobiliuose bei gaminama visame pasaulyje milijoniniais kiekiais. Ilgą laiką vadovai atmesdavo U.Hackenbergo pasiūlymus, tačiau galiausiai juo patikėjo „Volkswagen“ vadovas Martinas Winterkornas ir 2007 m. prasidėjo „mega platformos“, primenančios pramoninį „Lego“ konstruktorių, kūrimo darbai. MQB diegimas gamintojui atsieis apie 70 mlrd. dolerių (181 mlrd. Lt), tačiau turėtų užtikrinti neįtikimą konkurencinį pranašumą.

“Škoda Octavia”

„Volkswagen“ planuoja pasiūlyti net 40 modelių, naudojančių šią platformą, skirtą automobiliams su priekiniais varomais ratais ir skersai sumontuotu varikliu. Pirmieji MQB modeliai – „Audi A3“, „Škoda Octavia“, „Seat Leon“ ir „Volkswagen Golf“ – jau siūlomi pirkėjams. M.Winterkornas pastebi, kad modulinė platforma leidžia ne tik išnaudoti mąsto ekonomijos privalumus, bet ir panaudoti technologijas ir inovacijas visose markėse bei regionuose. Anot jo, vietoje daugybės izoliuotų sprendimų dabar yra sukurta vieninga technikos sistema, į kurią nukreipiama visa gamintojo patirtis.

„Morgan Stanley“ duomenimis, Vokietijos gamintojas praeitais metais pardavė apie 100 tūkst. MQB pagrindu gaminamų automobilių, daugiausiai „Audi A3“. „IHS Automotive“ ir „Bernstein Research“ skaičiuoja, kad iki 2020 m. MQB bus naudojama net 40% „Volkswagen“ pagaminamų automobilių, kurie sudarys įspūdingą 5 mln. vnt. kiekį. Naujoji platforma bus naudojama nuo tokių mažų automobilių kaip „Polo“ iki vidutinio dydžio modelių kaip, pavyzdžiui, „Passat“. Gamintojas tikisi, kad kitąmet bus pagaminta 2 mln. MQB pagrindu sukurtų automobilių, o 2016 m. šis skaičius išaugs iki 4 mln. vnt. Artimiausias svarbus etapas plėtojant MQB bus naujos kartos „Passat“ debiutas 2014 m.

“Audi A3″

Be bene dažniausiai minimos MQB, „Volkswagen“ grupė vysto dar tris modulines platformas: 2007 m. „Audi“ modeliuose pasirodžiusią MLB (skirtą automobiliams su išilgai montuojamu varikliu), „Porsche“ kuriamą MSB (skirtą prestižiniams modeliams su galiniais arba visais keturiais varomais ratais) bei vadinamą mažų automobilių šeimos architektūrą (New Small Family), kurios pagrindu gaminami „Volkswagen up!“, „Škoda Citigo“ bei „Seat Mii“ modeliai.

Bendrų architektūrų idėja automobilių pramonėje nėra nauja: gamintojai siekia standartizuoti gamybą nuo pat Henrio Fordo ir jo legendinio „Model T“ laikų, tačiau „Morgan Stanley“ analitikė Laura Lembke pastebi, kad MQB nuo konkurentų naudojamų platformų skiriasi savo neįtikimu lankstumu. MQB leidžia keisti automobilio ilgį, ratų bazę, plotį bei aukštį, tad gali būti panaudota skirtingų klasių modeliuose. L.Lembke’s žiniomis, „Volkswagen“ yra užtikrintas, jog nei vienas konkurentas neprilygs MQB bent jau artimiausius penkerius metus. Be to, MQB leidžia kuri nišinius modelius, kurių konstravimas įprastinėmis sąlygomis būtų pernelyg brangus.

“Seat Leon”

„Toyota Motor“ kuria bendrą platformą „Toyota New Global Architecture“ (TNGA), kuri leis vienu metu konstruoti kelis skirtingus modelius ir naudoti daug bendrų modulinių komponentų. Japonijos gamintojo prezidentas Akio Toyoda leidiniui „Automotive News“ teigė manąs, kad TNGA galėtų padėti pirmą kartą istorijoje peržengti 10 mln. vnt. metinių pardavimų ribą. BMW savo ruožtu kuria priekinių varomųjų ratų platformą, kuri gali būti naudojama net 12 įvairių BMW ir „Mini“ modelių. „Mini“ vadovas Kay’us Segleris pastebėjo, kad įvairių bendrų modulių naudojimas suteikia daugiau laisvės renkantis galutinį automobilio dydį ir formą nei tradicinės bendros platformos.

„PSA/Peugeot-Citroen“ irgi stengiasi neatsilikti nuo konkurentų ir netrukus debiutuosiantys „Peugeot 308“ bei „Citroen C4 Picasso“ bus pirmieji naujos EMP2 platformos modeliai. Ši kompaktinio bei vidutinio dydžio automobiliams skirta platforma jau netrukus turėtų būti naudojama net pusėje visų PSA automobilių, jos pagrindu gali būti gaminami ir naujos kartos „Opel Astra“ bei „Zafira“ modeliai. Prancūzijos bendrovė džiaugiasi, kad EMP2 leis sumažinti automobilių kūrimo ir gamybos kaštus naudojant daug vienodų komponentų bei sumažins automobilių svorį ir degalų sąnaudas.

Rugpjūtis 29, 2013   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: