Po ilgo išsisukinėjimo „Volkswagen“ pribloškė JAV pareigūnus prisipažinimu

„Automotive News“ apžvalgininkai analizuodami „Volkswagen“ dyzelių krizės chronologiją pastebi, kad rugpjūčio 21 dienos rytą Kalifornijos universiteto organizuotos ekologiško transporto akademinės konferencijos metu išsakytas didžiausio Europos automobilių gamintojo prisipažinimas daugeliui buvo netikėtas. Daugiau nei metus laiko „Volkswagen“ grupė neigė įtarimus, kad dyzelinių variklių realios emisijos yra gerokai didesnės už tas, kurios nustatomos laboratorijose. Anot „Automotive News“, tą rytą „Volkswagen“ atstovas pripažino sukčiavimą JAV Aplinkos apsaugos agentūros (Environmental Protection Agency, EPA) Transporto ir oro kokybės skyriaus vadovui Christopheriui Grundleriui. Tos pačios konferencijos metu apie sukčiavimą „Volkswagen“ pripažino ir Kalifornijos oro išteklių tarybos (California Air Resources Board, CARB) atstovams.

JAV pareigūnai šią „Volkswagen“ apgaulę paviešino rugsėjo 18 dieną, o po savaitgalio ir pats gamintojas pripažino dyzelinių variklių valdymo blokuose panaudojęs specialią programinę įrangą, kuri atpažįsta emisijų laboratorinius bandymus ir tuomet aktyvuoja specialų režimą, ir variklis išmeta mažiau teršalų. Tuo tarpu veikdamas įprastinėmis sąlygomis variklis nenaudoja šių emisijos mažinimo priemonių ir leistinas taršos normas viršija keliasdešimt kartų.

Šis prisipažinimas jau privertė iš posto pasitraukti „Volkswagen“ grupės vadovą Martiną Winterkorną ir gali užtraukti gamintojui milijardines baudas bei teisinius ieškinius. Be to, ilgai trukęs įtarimų neigimas gali apsunkinti ir taip sudėtingą „Volkswagen“ situaciją. „Volkswagen“ formaliai pripažino jam mestus kaltinimus rugsėjo pradžioje vykusio konferencinio pokalbio su EPA ir Kalifornijos valstijos atstovais metu. Tuomet gamintojas paaiškino, kaip jo dyzelinio variklio valdymo programai pavyko manipuliuoti JAV vykdomais emisijų bandymais. Šio pripažinimo sulaukta tik tada, kai EPA pagrasino netvirtinsianti dyzelinių „Audi“ ir „Volkswagen“ modelių 2016 modeliniams metams. Taip baigėsi 15 mėnesių trukusi „Volkswagen“ ir JAV aplinkosaugos pareigūnų diskusija, šiems išreiškus įtarimus, jog Vokietijos gamintojo dyzeliniai automobiliai realiomis sąlygomis į aplinką išmeta gerokai daugiau azoto oksidų, nei buvo nustatyta EPA ir CARB bandymų metu.

“Volkswagen” dyzelinis variklis

„Volkswagen“ nuo 2008 m. JAV rinkoje aktyviai populiarino savo „Švarius dyzelius“ (Clean Diesel) ir tuometinis JAV padalinio inžinerijos ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Norbertas Krause pabrėžė, kad naujieji dyzeliai smarkiai skiriasi nuo ankstesniųjų. Tuomet gamintojas žadėjo, jog nauji dyzeliniai varikliai atitiks visų valstijų taršos normatyvus ir 2008 m. pasirodžiusi „Jetta TDI“ buvo gerai įvertinta: Los Andželo parodoje ji ištrinkta „Metų žaliuoju automobiliu“. Tai buvo rimtas proveržis JAV, kur dyzeliniai modeliai užima nedidelę asmeninių automobilių rinkos dalį. Tuometė dyzelinė „Jetta“ žadėjo išties puikų derinį: ji buvo pakankamai galinga bei vikri ir tuo pat metu užtikrino nedideles degalų sąnaudas.

„Volkswagen“ kartu su kitais gamintojais dar 2000 m. įkūrė lobistinę organizaciją „Dyzelių technologijų forumas“, kuri turėjo įtikinti valdžios atstovus suteikti dyzeliams antrą šansą ir kartu sumažinti JAV priklausomybę nuo naftos importo. 2005 m. tuometinis JAV prezidentas George’as W. Bushas pasirašė įstatymą, kuris dyzelinių automobilių pirkėjams suteikė pajamų mokesčio lengvatą: taip pirmieji dyzelinių „Jetta“ pirkėjai galėjo sutaupyti apie 1’300 dolerių (1’166 eurus). 2009 m. naujoji „Jetta“ Kalifornijoje buvo tiesiog išgraibstyta, nors dar dešimtmečio pradžioje dėl griežtų reikalavimų dyzelių prekyba buvo beveik sustojusi.

Tuo pačiu metu Europoje į dyzelius pradėta žiūrėti vis skeptiškiau. 2013 m. Europos Komisija užbaigė studiją, kuria konstatavo, jog gamintojai naudojasi emisijų testų spragomis. Taip pat buvo nustatyti neatitikimai tarp Europoje parduodamų dyzelinių variklių testų rezultatų ir duomenų realiomis sąlygomis. Europos tyrėjai netgi iškėlė hipotezę, kad JAV siūlomi dyzeliai yra ekologiškesni, nes ten taikomi griežtesni taršos normatyvai, ir kreipėsi į savo kolegas JAV prašydami realiomis sąlygomis išmatuoti dyzelinių automobilių emisijas.

Šis prašymas ir tapo skandalo pradžia. JAV veikianti ne pelno organizacija „Tarptautinė švaraus transporto taryba“ (International Council on Clean Transportation) tokių duomenų neturėjo, tad 2013 m. vasarį kreipėsi pagalbos į Vakarų Virdžinijos universiteto specialistus, kurie sumontavo emisijų stebėjimo įrangą išsinuomotuose „Jetta“ ir „Passat“ automobiliuose. Tyrėjai septynias savaites važinėjo šiais automobiliais po Los Andželą ir Vakarine pakrante iki pat Sietlo ir lygino duomenis su dyzelinio BMW X5 rodikliais. BMW emisijos buvo netgi mažesnės, nei nustatyta laboratorinių testų metu, tačiau „Jetta“ rodikliai laboratorinius dydžius viršijo 15-35 kartus, o „Passat“ – 10-20 kartų. Po to tie patys „Jetta“ ir „Passat“ buvo ištirti CARB laboratorijoje ir ten nuokrypių nuo normos nenustatyta.

“Volkswagen Jetta”

Vakarų Virdžinijos universiteto mokslininkai visus metus tyrinėjo gautus duomenis, kol galiausiai 2014 m. kovą savo darbo rezultatus pristatė viešai. CARB komunikacijų skyriaus vadovas Stanley Youngas teigia, jog rezultatai privertė sunerimti. 2014 m. vasarą prasidėjo Kalifornijos pareigūnų ir „Volkswagen“ inžinierių susitikimai, kurių metu Vokietijos gamintojo atstovai stengėsi sumenkinti gautus rezultatus ieškodami vis naujų priekabių: kartais neatitikimus aiškindavo netinkama tyrimo metodika, kartais matavimo įrangos kalibravimu. Gruodžio mėnesį „Volkswagen“ pateikė savo testų rezultatus išaugusias emisijas aiškindamas įvairiomis techninėmis problemomis bei netikėtomis naudojimo sąlygomis. Tuomet Vokietijos bendrovė pažadėjo atšaukti automobilius ir sutvarkyti variklio valdymo programinę įrangą.

Vis dėlto CARB inžinieriai toliau vykdė tyrimus ir išsiaiškino, kad „Volkswagen“ siūlomas programinės įrangos naujinys neduoda pastebimų rezultatų. Patyrinėję automobilio kompiuterio saugomus diagnostinius duomenis CARB atstovai aptiko anomalijų: pavyzdžiui, šaltas variklis išmesdavo mažiau teršalų nei įšilęs iki darbinės temperatūros, nors įprastai emisijų mažinimo sistemos pilnu pajėgumu pradeda veikti tik varikliui sušilus. Per ilgesnį laiką tyrėjai pateikė gamintojui daug klausimų, į kuriuos jis nebegalėjo atsakyti.

Birželio pradžioje CARB pasidalijo savo tyrimo rezultatais su „Volkswagen“, tačiau gamintojas nekeitė savo pozicijos. Kai kurie tyrėjai išsakė asmeninę nuomonę, kad Vokietijos gamintojas gali sukčiauti naudodamas specialią programinę įrangą, kuri oficialių bandymų metų perjungią variklį į švaresnį režimą, o įprastinėmis sąlygomis jis išmeta iki 40 kartų daugiau teršalų. Dar rugpjūčio mėnesį tuometis „Volkswagen“ JAV padalinio inžinerijos ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Oliveris Schmidtas tvirtino, jog problema yra grynai techninė. Vis dėlto galiausiai „Volkswagen“ jau nebegalėjo neigti tyrimų duomenų ir turėjo prisipažinti.

Rugsėjis 30, 2015   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: