Kaip naujieji savininkai galėtų pertvarkyti Chrysler grupę

Neseniai pasirodė pranešimų, kad „General Motors“ vis dėlto neketina dalyvauti „Chrysler“ pardavimo konkurse, tad dabar dėl šio JAV automobilių gamintojo liko varžytis Kanados bendrovė „Magna International“ ir net šešios investicinės kompanijos. Tarp jų galima rasti du Wall Streeto milžinus – 125 mlrd. dolerių (324 mlrd. Lt) fondą valdančią „Blackstone Group“ bei „Cerberus Capital Management“, kuri kartu su „Appaloosa Management“ ketina pirkti automobilių komponentų gamintoją „Delphi“.

Be šių dviejų milžinų į „Chrysler“ dar taikosi „Centerbridge Partners“, „Ripplewood Holdings“, „Carlyle Group“ ir „Apollo Advisors“. Pastaruoju metu investicinės bendrovės kruopščiai tikrina „Chrysler“ turtą, aiškinasi veiklos rezultatus bei konsultuojasi su gamintojo vadovu Tomu LaSorda ir kitais aukšto lygio „Chrysler“ pareigūnais. „Chrysler“ grupės likimas patekus į investicinės bendrovės rankas veikiausiai pasikeistų išesmės – JAV automobilių gamintojas atsikratytų šalutinių verslų ir labiau susitelktų siekdamas užsibrėžtų tikslų.

Gamintoją perėmus investicinei bendrovei, „Chrysler“ vadovybė turėtų kas ketvirtį atsiskaityti už veiklos rezultatus. Investicinės kompanijos dažnai pakeičia įsigytos bendrovės vadovybę, tačiau „Chrysler“ grupės vadovas T.LaSorda galėtų išsaugoti savo postą, jei įtikintų naujuosius savininkus, kad restruktūrizacija vyksta pakankamai sparčiai. Tiesa, dabartinis pertvarkos planas gali pasirodyti nepakankamas, tad tokiu atveju investicinės bendrovės veikiausiai norėtų paspartinti restruktūrizaciją ir paskirti savo vadovus.

Investicinės kompanijos gali apkarpyti „Chrysler“ tyrimų bei naujų technologijų diegimo biudžetą ir atsisakyti reprezentacinių modelių. Su investicinių bendrovių veikla gerai susipažinęs analitikas mano, kad jos neremtų rizikingų modelių, pavyzdžiui, „Jeep Compass“, ir visą dėmesį sutelktų pelningiausių automobilių gamybai, o nesėkmingų modelių būtų greitai atsisakyta. Kita vertus, investicinės kompanijos supranta, kad nauji modeliai yra gyvybiškai svarbūs gamintojo sėkmei, tad modelių gamos atnaujinimui galėtų skirti daug lėšų. Be to, dalis gamybos būtų perduodama subrangovams ir ieškoma strateginių partnerių naujų technologijų diegimui.

Investicinėms kompanijoms įsigijus „Chrysler“ grupę vienas pirmųjų žingsnių veikiausiai būtų smarkus dilerių tinklo mažinimas. Dabar „Chrysler“ turi apie 3,750 atstovybių, tad mažiausiai tūkstantis būtų nedelsiant uždaryta. Dileriai ne be pagrindo baiminasi, kad „Chrysler“ grupę perėmus investicinei bendrovei gali būti panaikinti frančizės kontraktai. Per 100 „Chrysler“ atstovybių valdančios „Lithia Motors“ vadovas Sidas DeBoeras pastebi, kad investicinės kompanijos yra liūdnai pagarsėjusios dėl smarkaus įsigytų bendrovių „apkarpymo“. Sunkūs laikai ateitų ir „Chrysler“ komponentų tiekėjams, nes jų lauktų aršios derybos su naujaisiais savininkais. Investicinės bendrovės siekia 15-20% pelningumo, tuo tarpu tradiciniams automobilių gamintojams sunkiai pavyksta sukrapštyti ir 5% pelno maržas.

Investicinių kompanijų nepageidauja ir „Chrysler“ darbininkų profsąjungos. „Canadian Auto Workers“ prezidentas Buzzas Hargrove,as pastebi, kad gamintojui patekus į tokių investuotojų rankas tektų rimtai sunerimti dėl darbo vietų saugumo. Anot jo, „Chrysler“ turėtų atitekti naujų darbo vietų kūrimu suinteresuotai bendrovei, o ne investicinei kompanijai, kuri rūpinasi tik nedidelės žmonių grupelės turtėjimu.

Bene įsimintiniausias atvejis, kuomet automobilių gamintoją nupirko investicinė bendrovė, yra „Rover“ grupės pardavimas. 2000 m. BMW už 10 svarų sterlingų (51 Lt) pardavė „Rover“ grupę Didžiosios Britanijos investuotojų konsorciumui „Phoenix“, tačiau „Rover“ nuostoliai vis augo ir 2005 m. bendrovei bankrutavus ją įsigijo Kinijos automobilių gamintojas „Nanjing Automobile Group“.

Investicines bendroves „Chrysler“ veikiausiai vilioja dėl didelių pinigų srautų – pernai gamintojo pardavimai siekė 62 mlrd. dolerių (161 mlrd. Lt). Be to, „Chrysler“ turi agresyvią naujų modelių programą, valdo legendinę „Jeep“ markę bei pirmauja vienatūrių rinkoje. Kita vertus, „Chrysler“ įsipareigojimai sveikatos draudimui siekia apie 18 mlrd. dolerių (47 mlrd. Lt), o profsąjungos yra nusiteikę agresyviai ir gali streikuoti.

Manoma, kad investicinės kompanijos siektų pagerinti „Chrysler“ būklę, atsikratyti nepagrindinės veiklos ir tuomet po 3-7 metų šį gamintoją sėkmingai parduoti. Vis dėlto tai padaryti tikrai nebus lengva, nes automobilių versle taip „nuskendo“ ne vienas investuotojas. Nėra jokių garantijų, kad turtingoms investicinėms bendrovėms pavyks išspręsti „Chrysler“ skolų problemą, uždaryti nereikalingas gamyklas bei rasti bendrą kalbą su profsąjungomis ir dileriais.

Balandis 17, 2007   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"