General Motors – Renault – Nissan aljansas būtų rizikingas ir sudėtingas

Išpirmo žvilgsnio „General Motors“ ir „Renault“-„Nissan“ aljanso perspektyva atrodo gana miglota. Ištiesų kyla klausimas, ar toks bendradarbiavimas būtų naudingas visiems trims gamintojams. Birželio 7 d. didžiausiam „General Motors“ akcininkui Kirkui Kerkorianui pasiūlius ištirti bendradarbiavimo galimybes, JAV gamintojas sudarė specialią komisiją, kuri turėtų rasti atsakymus į esminius klausimus, pavyzdžiui:

  • „¢ Ar partneriai galės sėkmingai dalintis savo modeliais;
    „¢ Ar bus įmanoma kartu naudotis surinkimo gamyklomis;
    „¢ Ar „Renault“-„Nissan“ galės pasinaudoti „General Motors“ technologijomis;
    „¢ Ar „Renault“-„Nissan“ šefas Carlosas Ghosnas sugebės vadovauti trečiam gamintojui.

Tirdamas aljanso sudarymo galimybes „General Motors“ daugiausiai dėmesio skiria Š iaurės Amerikos rinkai, nes čia JAV gamintojas kol kas patiria didelius nuostolius. Manoma, kad pavykus sutvarkyti veiklą Š iaurės Amerikoje tą patį bus galima padaryti ir kituose regionuose.

Prieškelis dešimtmečius „Renault“ bandė eksportuoti savo automobilius į JAV, tačiau Prancūzijos gamintojui nepavyko rasti erdvės šioje rinkoje. Tarkime, kad susitarus dėl aljanso „Nissan“ ir „General Motors“ galėtų bendrai naudotis turimais modeliais. Abu gamintojai turi pilnas modelių gamas, tačiau „Nissan“ veikiausiai norėtų „pasiskolinti“ patraukliausius JAV bendrovės gaminius: didelius pikapus ir visureigius. Pavyzdžiui, pernai „General Motors“ realizavo net 935,468 „Silverado“ ir „Sierra“ pikapus, tuo tarpu „Nissan“ pavyko parduoti vos 86,945 „Titan“ automobilius.

Carlosas Ghosnas

Naudodamasis „General Motors“ pikapų platforma „Nissan“ galėtų sutaupyti nemažai lėšų kurdamas naujos kartos „Titan“ pikapą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Nissan Armada“ visureigį. „General Motors“ savo ruožtu galėtų panaudoti populiarius „Nissan“ modelius. Kuklus „Chevrolet Cobalt“ modelis JAV gamintojui yra mažai pelningas, todėl „Nissan Sentra“ pridėjus kurios nors „General Motors“ markės ženklelį būtų galima sumažinti naujų automobilių kūrimo kaštus.

Vis dar lieka neaišku, ar „Nissan“ ir „General Motors“ būtų naudinga dalintis Š iaurės Amerikoje esančiomis gamyklomis. Š iuo metu čia esančios keturios „Nissan“ gamyklos veikia 90% pajėgumu. Nors Japonijos bendrovė kol kas neketina didinti gamybos apimčių, per artimiausius penkerius metus jai gali pritrūkti pajėgumų. Tuomet būtų galima pasinaudoti JAV gamintojo infrastruktūra, juolab kad „General Motors“ kaip tik uždaro keletą gamyklų. Tokį sprendimą palankiai sutiktų ir „United Auto Workers“ (UAW) profsąjunga, o JAV gamintojas turėtų svarbų argumentą kitąmet įvyksiančiose derybose dėl atlyginimų. „Global Insight“ analitikė Rebecca Lindland mano, kad dalinimasis gamyklomis nesukeltų didesnių sunkumų, tačiau kitąmet įvyksiančios derybos su profsąjunga vis tiek bus nelengvos.

„Renault“-„Nissan“ šiuo metu JAV gamintojui negali pasiūlyti patrauklių technologijų. „Renault“-„Nissan“ vadovas C.Ghosnas kiek anksčiau išjuokė hibridinius variklius, tačiau dabar Japonijos bendrovė ketina pirkti hibridinę technologiją iš„Toyota Motor“. Vietoje to „Nissan“ galėtų naudotis „General Motors“ sukurtais ir JAV rinkai pritaikytais dviejų režimų hibridiniais agregatais. Be to, būtų galima dalintis ir dyzelinių variklių technologijomis. „UBS Investment Research“ analitiko Robo Hinchlife,o duomenimis, bendradarbiaujant su „Renault“-„Nissan“ JAV gamintojo tyrimų ir diegimo kaštai galėtų sumažėti 20%, t.y. apie 1,3 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. Lt) per metus. „Nissan“ sutaupytas lėšas galėtų skirti modelių gamos atnaujinimui.

K.Kerkorianas teigė, kad „General Motors“ ir „Renault“-„Nissan“ galėtų sumažinti išlaidas derindami pirkimus, tačiau išties tai nėra taip paprasta. Norėdami sumažinti pirkimų kaštus gamintojai turėtų suvienodinti automobilių platformas, o tai užtruktų ne vienerius metus. Be to, pirkdamas komponentus JAV gamintojas jau naudojasi mąsto ekonomijos privalumais – šios bendrovės pirkimai per metus sudaro apie 85 mlrd. dolerių (232 mlrd. Lt). Tuo tarpu „Renault“-„Nissan“ taip pat pavyko smarkiai sumažinti pirkimų kaštus.

Dar viena problema yra šio aljanso vadovo postas. Beveik neabejojama, kad C.Ghosnas nesutiks likti nuošalyje, o „General Motors“ vadovas Rickas Wagoneris negalėtų būti tik C.Ghosno pagalbininku. C.Ghosnas dabar vadovauja „Renault“ ir „Nissan“, todėl abejojama, kad jis pajėgtu valdyti dar vieną gamintoją. R.Wagoneris, be abejo, nėra tokia charizmatiška asmenybė kaip C.Ghosnas, tačiau jis turi savų privalumų – gerus santykius su UAW profsąjunga. JAV gamintojas kitąmet derėsis dėl atlyginimų, o pagrindinį detalių tiekėja „Delphi“ šiuo metu kamuoja rimti sunkumai, tad geri ryšiai su profsąjunga yra labai didelis privalumas.

Analitikai mano, kad „General Motors“ ir „Renault“-„Nissan“ derybos dėl galimo bendradarbiavimo yra tarsi R.Wagonerio, K.Kerkoriano ir C.Ghosno žaidžiamas pokeris, kuriame ant kortos pastatyta tūkstančiai darbo vietų ir milijardai dolerių.

Liepa 26, 2006   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: