Europos dileriams jau išaušo diena be sienų

Spalio 1 d. baigė galioti dilerių veiklos teritoriją riboję teisės aktai, todėl dabar Europos automobilių pardavėjai gali atidaryti salonus bet kurioje ES vietoje. Nepaisant to, automobilių pramonės vadovai mano, kad pirkėjai bent artimiausiu metu nepajaus esminių kainodaros bei aptarnavimo pokyčių. Ekspertai tikina, kad panaikinus veiklos teritorijos apribojimus didelės dilerių grupės palaipsniui išstums silpnesnius varžovus ir Europos automobilių mažmeninės prekybos sistema taps panaši į JAV.

Už rinkodarą Europoje atsakingas “Opel” vadovas Alainas Visseris sutinka, kad dabar dileriai turės daugiau galimybių, tačiau nemano, kad tai greitai išesmės pakeis rinką. Pasak jo, didelės bendrovės galbūt ir plėsis į kitas valstybes, tačiau dėl skirtingos kultūros, mokesčių sistemos bei verslo aplinkos pradėti verslą svetimoje šalyje nėra lengva. A.Visseris pastebėjo, kad tarptautinė automobilių prekyba egzistavo ir galiojant dilerių veiklos teritorijos apribojimams.

“Ford” Vokietijos padalinio pardavimų skyriaus vadovas Reinhardas Zillessenas mano, kad tie dileriai, kurie norėjo plėsti veiklą kitose šalyse, sugebėjo tai padaryti ir anksčiau. Jis pridūrė, kad stiprūs vietiniai dileriai vis tiek galės efektyviai konkuruoti su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis.

Didžiausioje Europos automobilių rinkoje Vokietijoje yra apie 18 tūkst. dilerių, iškurių didžiąją dalį sudaro nedidelės bendrovės, todėl šios šalies automobilių mažmenininkų struktūra gana smarkiai pasikeistų į rinką atėjus Didžiosios Britanijos “Pendragon”, Š veicarijos “Emil Frey” ar Olandijos “Kroymans” dilerių grupėms.

Gelsenkircheno universiteto automobilių rinkos tyrimų centro ir KPMG atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius 10 metų Vokietijos dilerių skaičius sumažės daugiau nei ketvirtadaliu. Georgo Simono Ohmo taikomųjų mokslų universiteto rinkodaros profesorė Margo Bienert atkreipė dėmesį į tai, kad didelės dilerių grupės užima vos 4% Vokietijos rinkos, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje joms tenka daugiau kaip 20% pardavimų.

Net trečdalis Vokietijos dilerių dirba nuostolingai, vidutinis pardavimų pelnas yra vos 0,5%, o per metus vidutiniškai parduodama vos po 150 automobilių. Tuo tarpu JAV dilerių metinių pardavimų vidurkis yra net 768 automobiliai. M.Bienert mano, kad Vokietijoje, kaip ir JAV, ilgainiui atsiras salonų, kurie specializuosis, pavyzdžiui, visureigių prekyboje.

“Volkswagen” grupės pardavimų skyriaus vadovas Michaelis Lohschellieris nemano, kad mažiems dileriams jau viskas prarasta. Jis taip pat pridūrė, kad didžiausiuose Europos miestuose gamintojas ketina turėti ir savo prekybos salonus.

Spalio 1 d. įsigalioję ES teisės aktai ne tik panaikino dilerių veiklos teritorijos apribojimus, bet ir leido tame pačiame salone prekiauti kelių skirtingų markių modeliais bei sudarė sąlygas atidaryti nepriklausomus servisus. Š iuo žingsniu baigėsi dar 2002 m. Europos Komisijos pradėta programa, kuria buvo siekiama padidinti konkurenciją mažmeninėje ES automobilių rinkoje. Ištiesų ES šalyse naujų automobilių kainos neskaitant mokesčių pamažu palaipsniui vienodėja, nors kai kurie modeliai vis dar kainuoja labai skirtingai.

Spalis 10, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"