Dileriai teigia, kad naujosios ES taisyklės kenkia, o ne padeda

2003 m. spalio 1 d. Europos Sąjunga mainais į pažadą sumažinti dilerių veiklos kontrolę automobilių gamintojams pradėjo taikyti tam tikras laisvosios konkurencijos taisyklių išimtis. Š iuo žingsniu buvo siekiama suteikti daugiau laisvės automobilių pardavėjams ir padidinti konkurenciją mažmeninėje transporto priemonių rinkoje. Po dviejų metų, 2005 m. spalio 1 d., ES panaikino ir dilerių veiklos teritorijos apribojimus: jiems buvo leista veikti ne tik gamintojo nurodytoje zonoje, bet visoje ES erdvėje. Be to, dileriams tame pačiame salone leista prekiauti kelių skirtingų markių modeliais.

Nepaisant visų ES pastangų, dileriai tvirtina, kad naujosios taisyklės tik dar labiau apsunkina jų veiklą. Ispanijos dilerių asociacijos vadovas Blasas Vivesas tikina, kad automobilių verslui taikomos išimtys išbendrųjų ES taisyklių tik sukėlė papildomų problemų. Pasak dilerių, įsigaliojus naujoms taisyklėms sumažėjo jų maržos, gamintojai pradėjo taikyti griežtesnius standartus, išaugo darbuotojų apmokymo ir administraciniai kaštai, o norint gauti gamintojų premijas reikia parduoti gerokai daugiau automobilių.

Be to, įsigaliojus naujiems ES teisės aktams pradėjo mažėti dilerių skaičius. Dilerių veiklą tiriančios bendrovės „HWB International“ duomenimis, per paskutinius dvejus metus dilerių skaičius Europoje sumažėjo labiau nei per prieštai buvusius šešerius metus. „HWB International“ ataskaitoje skelbiama, kad ES politika pražudė net 12 tūkst. smulkiųjų dilerių, kurie automobilius pirkdavo ne išgamintojo ar importuotojo, o išdidesniųjų salonų.

„Ford“ Vokietijos padalinio valdybos pirmininkas Bernhardas Mattesas pripažįsta, kad dilerių skaičius sumažėjo, tačiau tikina, kad prekybos salonų kiekis liko nepakitęs. Anot jo, didelių automobilių prekybos grupių įsigalėjimas nėra negatyvus reiškinys.

Neseniai Augsburgo universitetas Vokietijoje atliko tyrimą, kurio metu apklausė 2 tūkst. dilerių. Paaiškėjo, jog net 92% respondentų mano, kad dėl patiriamų finansinių sunkumų dilerių skaičius ir toliau mažės. Tyrimo vadovas Manfredas Steineris tikina, jog dauguma dilerių nepajėgia prisitaikyti prie naujų ES taisyklių. Prancūzijos dilerių asociacijos „Conseil National des Professions de l,Automobile“ viceprezidentas Bruno Courtois pabrėžė, kad gamintojų nustatyti griežtesni informacinių technologijų, bendros tapatybės bei personalo standartai padidino kaštus, o pardavimai liko nepakitę. Pamatę, kad dileriai neišgali įvykdyti standartų, „Opel“, „Volkswagen“, „Fiat“ ir „Peugeot“ neseniai sušvelnino savo reikalavimus. Pasak Europos dilerių asociacijos CECRA atstovo Jacopo Moccia, gamintojai supranta, kad dilerių tinklas yra būtinas norint parduoti savo automobilius, tačiau B.Courtois mano, kad reikalavimai mažinami pernelyg lėtai.

Per paskutinius trejus metus gamintojai ne tik sugriežtino dileriams taikomus standartus, bet ir pakeitė jų finansavimo sistemą. Pastovios automobilių mažmenininkų maržos buvo sumažintos 5-7 procentiniais punktais iki maždaug 8%. Tuo tarpu dileriai tikina, jog pirkėjams taikomos nuolaidos išaugo, tad prekyba naujais automobiliais dažnai būna nuostolinga. B.Courtois teigė, kad pelno gaunama tik išautomobilių serviso. Italijos dilerių asociacijos „Federaicpa“ vadovas Vincenzo Malago tikino, kad dėl sumažėjusių maržų dilerių pelningumas yra visiškai nepatenkinamas.

Dileriai neskuba pasinaudoti teise prekiauti kelių skirtingų markių automobiliais. Aachene (Vokietija) įsikūręs Esko Thuellenas teigė, jog tokiai plėtrai reikia nemažai kapitalo. Š is dileris valdo šešis „Opel“ salonus, o pasinaudojęs ES suteikta teise juose pradėjo prekiauti ir „Peugeot“, „Nissan“ bei „Hyundai“ markių modeliais. Vis dėlto tokių stiprių dilerių yra nedaug. Pavyzdžiui, Vokietijoje dauguma automobilių mažmenininkų valdo tik apie 10% savo salonų akcijų, o likusi dalis priklauso investuotojams. Pasak E.Thuelleno, jei gamintojas finansuoja dilerio veiklą, galimybė prekiauti kitų markių modeliais yra tik teorinė.

Siekdami padidinti dilerių veiklos kontrolę gamintojai sumažino pastovias maržas ir padidino specialias vienkartines premijas. Pardavėjai skundžiasi, kad dabar jiems išsavo kišenės tenka mokėti už salone eksponuojamus automobilius, o norint gauti premiją reikia įvykdyti didesnius pardavimų planus. Gamintojai atkerta, kad dilerių pelningumas pastaruoju metu auga.

„HWB International“ analitikas Philipas Wade pastebėjo, kad laikui bėgant pirkėjams iki artimiausio automobilių salono ar serviso teks sukarti vis ilgesnį kelią, o mažėjant dilerių skaičiui gamintojai turės atidaryti savo prekybos salonus. Italijos dilerių grupės „Car World Italia“ vadovas Piero Mocarelli tikina, kad dėl naujos kaštų struktūros prekyba automobiliais tapo nebepatraukliu verslu.

Rugpjūtis 1, 2006   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"