Azijos markės tirpdo europiečių pranašumą namų rinkoje

Azijos markės smarkiai padidino konkurenciją Europos gamintojų namų rinkose ir ši tendencija artimiausiu metu turėtų tęstis, nors azijiečių augimo tempai gali šiek tiek sulėtėti. Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojų užimama Europos rinkos dalis per paskutinius trejus metus išaugo 4,1 procentinio punkto – beveik 450 tūkst. vnt. per metus, o tai prilygta visai 2004 m. „Seat“ produkcijai. Per tą patį laikotarpį automobilių paklausa Vakarų Europoje smuktelėjo 2% iki 14,5 mln. vnt.

„Global Insight“ analitikas Neilas Kingas mano, kad Azijos gamintojų pardavimai ir toliau augs, tačiau augimo tempai bus šiek tiek lėtesni. „Global Insight“ prognozuoja, kad iki dešimtmečio pabaigos bendra Azijos markių rinkos dalis išaugs nuo 17,4% iki 18,9%. Š ios agentūros duomenimis, pernai Japonijos markės užėmė 13,2%, o Pietų Korėjos – 4,2% rinkos. Manoma, kad iki 2010 m. šios dalys išaugs atitinkamai iki 13,8% ir 5,1%.

“Suzuki Swift”

Europoje įsikūrusių detalių tiekėjų padėtis paskutiniuoju metu smarkiai pagerėjo, nes anksčiau visi azijietiški automobiliai būdavo importuojami išJaponijos ar Pietų Korėjos, o šiandien dideles gamyklas Europoje jau turi „Toyota“, „Nissan“, „Honda, „Mitsubishi“ bei „Suzuki“. Pavyzdžiui, dvi Didžiojoje Britanijoje esančios „Honda“ gamyklos pernai pagamino 43% Europoje parduotų šios markės automobilių. Be to, 70 tūkst. Didžiojoje Britanijoje pagamintų „Honda CR-V“ visureigių buvo eksportuota į Š iaurės Ameriką. Kitais metais atidarydama gamyklą Slovakijoje Japonijos gamintojų pavyzdžiu paseks „Kia“. Naujosios gamyklos pajėgumai sieks 300 tūkst. automobilių per metus.

Azijos markių gamyklos Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą Senojo žemyno gamintojams bei jų tiekėjams, nes dėl aršios konkurencijos dar labiau mažės ir taip nedidelės pelno maržos. Europos automobilių gamintojai bus priversti dar labiau mažinti kaštus ir atsisakyti perteklinių pajėgumų.

Europos gamintojai pranašesni Vakarų Europoje, kuri yra brandi rinka. Tačiau didžiausią augimo potencialą turi Centrinė ir Rytų Europa, o čia europietiškos markės neturi tokio pranašumo, nes į šiuos regionus Senojo žemyno automobilių gamintojai įžengė tuo pat metu kaip ir azijietiškos markės. Š i savybė pernai labai pasitarnavo sunkumų kamuojamai „Mitsubishi“ – Rusija tapo trečia pagal dydį šio gamintojo Europos rinka. Tuo tarpu Vokietijoje po „skyrybų“ su „DaimlerChrysler“ „Mitsubishi“ pardavimai smarkiai nusmuko.

Praeito dešimtmečio pabaigoje skaudų smūgį Azijos gamintojams sudavė Europoje staigiai išaugusi dyzelių paklausa. Japoniškų ir korėjietiškų modelių dyzeliai neprilygo europietiškiems, o daugelis azijietiškų modelių visai neturėjo dyzelinių variklių. Be to, Europos gamintojai išnaudojo savo dizaino privalumus, nes daugelis Japonijoje ir Pietų Korėjoje pagamintų automobilių atrodė senamadiški ir beveidžiai.

“Kia Picanto”

Prieštrejus metus prasidėjęs spartus azijietiškų modelių rinkos dalies augimas rodo, kad Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojai sėkmingai išsprendė šias problemas – daugelis jų pasiūlė modernius dyzelinius variklius, o automobilių dizainą pritaikė europiečių skoniui. Pavyzdžiui, „Suzuki“ nusprendė, kad visi nauji modeliai turi atrodyti europietiškai. Pirmasis šios strategijos įrodymas yra Vengrijoje gaminamas naujasis „Swift“. Be to, dar šiemet „Suzuki“ turėtų pademonstruoti kartu su „Fiat“ sukurtą visureigį, kurio išvaizdą kūrė „Italdesign Giugiaro“.

ACEA duomenimis, pernai Vakarų Europoje buvo parduota 1,91 mln. vnt. japoniškų ir 591 tūkst. korėjietiškų automobilių. Ištiesų Azijos gamintojai Europoje pardavė kur kas daugiau, tačiau negaunama patikimų kai kurių Rytų Europos šalių duomenų.

Komentuodami savo pardavimus Europos gamintojai dažniausiai kalba apie Vakarų Europą, tuo tarpu azijiečiai pateikia viso žemyno, įskaitant Rusiją ir Turkiją, rezultatus. „Toyota“ teigia, kad pernai Europoje pardavė 916 tūkst. automobilių, tuo tarpu ACEA praneša, kad Vakarų Europoje (15 senųjų ES šalių bei Š veicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje) buvo realizuota apie 725,700 šios markės automobilių. „Nissan“ teigia pernai Europoje pardavusi beveik 544 tūkst. vnt., o ACEA praneša tik apie 366 tūkst. Vakarų Europoje parduotų automobilių. Taigi, ACEA duomenys apima tik 80% „Toyota“ ir du trečdalius „Nissan pardavimų. Panaši padėtis yra ir su kitomis azijietiškomis markėmis.

Apibendrinant galima pastebėti, kad tokia statistika neatspindi realaus azijiečių įsitvirtinimo Europoje – ištiesų jų pozicijos yra daug geresnės, nei gali parodyti paviršutiniška analizė.

Liepa 14, 2005   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"



Parašykite komentarą

Vardas:   
Komentaras: