Ar jungtiniai keleto markių prekybos salonai turi ateitį?

Siekdama paskatinti konkurenciją mažmeninėje naujų automobilių rinkoje Europos Komisija (EK) leido dileriams tame pačiame salone prekiauti kelių markių automobiliais. Š is EK žingsnis susilaukė ir kritikos, ir palaikymo: skeptikai tvirtina, kad prekiauti konkuruojančių markių modeliais nėra lengva, tuo tarpu jų oponentai teigia, jog tai leidžia plėsti verslą.

Silkeborgo mieste Danijoje veikiantį „Bilernes Hus“ saloną valdančios „Helle Auto“ bendrovės vadovas Larsas Waltheris tikina, kad mažmeninės rinkos liberalizavimas išesmės pakeitė jų verslą: dabar salone prekiaujama naujais BMW, „Chevrolet“, „Fiat“, „Hummer“, „Hyundai“, „Nissan“, „Š koda“ ir „Volkswagen“ automobiliais, o anksčiau ši bendrovė vertėsi prekyba naudotomis transporto priemonėmis. Anot L.Waltherio, šis salonas yra tarsi automobilių supermarketas. Savo ruožtu Vokietijos automobilių dilerių ir remontininkų asociacijos prezidentas Robertas Rademacheris pastebi, kad pradėjus prekiauti kelių markių modeliais sumažėja atskiros markės specifikai skiriamas dėmesys.

Pramonės ekspertai niekaip nesutaria, ar EK strategija tikrai paskatino kelių markių salonų kūrimąsi. EK užsakymu konsultacinės bendrovės „London Economics“ atliktoje studijoje teigiama, kad kelių markių salonų sparčiai daugėja. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2004 m. 20% dilerių prekiavo kelių markių modeliais, o 1997 m. ši dalis siekė tik 3,3%. Per šį laikotarpį Vokietijoje kelių markių automobiliais prekiaujančių dilerių dalis išaugo nuo 1,6% iki 11,3%, o Didžiojoje Britanijoje – nuo 12,2% iki 23%. Tuo tarpu „HWB International“ atstovas Philipas Wade,as mano, kad pernai tik apie 30% dilerių Vakarų Europoje atstovavo kelias markes. EK konkurencijos skyriaus atstovas Paolo Cesarini pripažino, kad garsių rinkos tyrimų bendrovių išvados dažnai būna prieštaringos, tačiau tikina, jog konkurenciją pavyko padidinti.

Olandijoje įsikūrusios „Stern Groep“ vadovas Henkas van der Kwastas pastebi, kad prekiaujant skirtingų markių modeliais išauga vidiniai kaštai ir komplikuojasi serviso valdymas, nes meistrams reikia papildomų apmokymų. Prancūzijoje veikiančio „Guez Automobile“ salono vadovas Claude,as Guezas mano, jog pagrindinis prekybos kelių markių modeliais privalumas yra tai, kad ši strategija leidžia išlyginti pardavimų svyravimus dėl modelių gamos. Anot jo, smunkant sentelėjusių vienos markės automobilių pardavimams, galima remtis naujais kitos markės modeliais. Konsultacinės bendrovės „Booz Allen Hamilton“ duomenimis, Vokietijos dileriai naujas galimybes vertina gana palankiai ir tikisi, kad pradėjus prekiauti kitų markių modeliais pelnas išaugs 0,5-2 procentiniais punktais.

Olandijoje įsikūrusi „Kroymans“ grupė iki šių metų pabaigos Miunchene (Vokietija) ketina atidaryti itin didelį saloną, kuriame bus prekiaujama net devynių markių modeliais. „Kroymans“ vadovas tikina, kad grupė ketina plėtoti kelių markių salonų strategiją ir pastebi, kad vien Miuncheno salone per metus bus galima parduoti apie 8 tūkst. automobilių.

„London Economics“ ataskaitoje teigiama, jog iki 2003 m. visi didieji Europos automobilių gamintojai draudė tame pačiame salone prekiauti konkuruojančių markių modeliais, tačiau dabar jie priversti paklusti EK reikalavimams. „General Motors“ Europos padalinio pardavimų skyriaus vadovas Davidas Kirke tikina, kad gamintojas nesibaimina, kad jo modeliai stovės greta konkurentų. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, prekybą konkurentų gaminiais gamintojai gali drausti tik nuosavuose salonuose. P.Cesarini pasidžiaugė, kad EK pavyko padidinti konkurenciją tarp markių ir pagerinti vartotojų padėtį.

Lapkritis 22, 2006   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"