Amerikiečiai nugyveno švediškas markes

Ekspertai mano, jog švediškų markių „Saab“ ir „Volvo“ prastus veiklos rezultatus galima paaiškinti nepakankamu jų savininkų – „General Motors“ ir „Ford Motor“ – dėmesiu. „Saab“ pastaruoju metu pranešdavo tik apie nuostolius. Š vedijos verslo dienraščio „Dagens Industri“ teigimu, 2007 m. ji prarado 2,2 mlrd. kronų (677 mln. Lt). 1999 m. „Ford Motor“ įsigyta „Volvo“ išpradžių veikė sėkmingai, tačiau paskutinį kartą pelno gavo 2005 m. – tuomet ji uždirbo 377 mln. dolerių (1,021 mln. Lt).

“Saab 9-3″

Prasidėjus ekonomikos krizei ir smukus pardavimams JAV gamintojai suskubo ieškoti pirkėjų savo švediškoms markėms. Analitikai pripažįsta, kad „Saab“ ir „Volvo“ valdymas reikalauja nemažai dėmesio, tačiau JAV gamintojai pirmiausiai rūpinosi savo masinėmis markėmis, o „Saab“ ir „Volvo“ buvo nustumtos į antrą planą. „Metzler Bank“ analitikas Juergenas Pieperis kandžiai juokauja, kad „General Motors“ vadovų hierarchijoje „Opel“ vadovas atsiduria maždaug 30 vietoje, o už „Saab“ atsakingas žmogus – dar 80 laiptelių žemiau.

“Saab 9-5″

Analitikai svarsto, kodėl „Ford Motor“ ir „General Motors“ išvis reikėjo įsigyti švediškas markes. Manoma, kad pastarasis 50% „Saab“ akcijų 1990 m. įsigijo reaguodamas į nepavykusį bandymą nusipirkti „Jaguar“. Pilną šios markės kontrolę „General Motors“ perėmė 2000 m. Už Vakarų Europą atsakingas „IHS Global Insight“ vyriausiasis analitikas Colinas Couchmanas pastebi, kad išpradžių JAV bendrovė mažai kišosi į „Saab“ valdymą. Nors automobilių parodose buvo pademonstruota nemažai įvairių koncepcinių automobilių, „Saab“ modelių gama išesmės taip ir neišsiplėtė už 9-3 ir 9-5 modelių ribų. Abu automobiliai jau paseno, nes dabartinis „Saab 9-3“ debiutavo 2002 m., o 9-5 – dar 1997 m. Š alia to, turbininiais varikliais ilgą laiką grįstas „Saab“ išskirtinumas pastaraisiais metais gerokai nuvertėjo, nes dėl ekonominių ir ekologinių priežasčių tokius variklius dabar ima siūlyti vis daugiau markių.

“Volvo C30″

C.Couchmanas teigia, jog „Saab“ pražiopsojo dyzelinių varikliu bumą ir nesugebėjo sutrumpinti modelių kūrimo laiko. Be to, šios markės pozicija rinkoje taip ir liko neaiški – ji nėra nei orientuota į išskirtinai galingus ir sportiškus modelius kaip „Jaguar“, nei pilnavertė prestižinė markė kaip „Mercedes-Benz“, BMW ar „Audi“, nei įprasta masinė markė. Kritikai tvirtina, kad „Saab“ nemažai savitumo prarado savo modelius kurdama „Opel“ automobilių pagrindu.

Pagrindinės „Volvo“ silpnybės yra priklausomybė nuo didelių modelių, seni ir neefektyvūs varikliai bei pavėluotas įsitraukimas į dyzelių rinką. Jei „Saab“ modelių gama yra per siaura, tai „Volvo“ pamėgino apglėbti pernelyg daug – ši markė turi net 10 modelių, tačiau praeitais metais jos gamybos apimtys sudarė tik 450 tūkst. vnt. Ilgą laiką „Volvo“ savo įvaizdį grindė saugumu, tačiau dabar kai kurios kitos markės šioje srityje yra nuveikusios netgi daugiau, tad „Volvo“ išskirtinumo beveik nebeliko.

“Volvo XC60″

Nors daugelis specialistų pripažįsta, kad „Ford Motor“ valdė „Volvo“ geriau nei „General Motors“ tvarkėsi su „Saab“, abejojama, ar JAV gamintojas suvokia „Volvo“ savitumą. Ilgą laiką „Volvo“ bandė prasimušti tarp pirmaujančių prestižinių markių, tačiau pastebima, jog kokybe ji vis dar neprilygsta „Mercedes-Benz“, BMW ar „Audi“. Be to, „Volvo“ įvaizdis nukentėjo ir dėl naudojamų „Ford Motor“ technologijų, nes nemažą sumą už savo „Volvo“ automobilį pakloję pirkėjai galiausiai atrasdavo, kad tos pačios technologijos diegiamos ir į gerokai pigesnius „Ford“.

JAV gamintojų valdomos švediškos markės prarado nemažą dalį savo identiteto ir tapo priklausomos nuo JAV rinkos ir valiutų kursų svyravimų, tad Š vedijos automobilių komponentų gamintojų asociacijos vadovas Svenake Berglie mano, kad su naujais savininkais „Saab“ ir „Volvo“ butų tik geriau.

Vasaris 27, 2009   Įrašas priklauso rubrikai "Analize"